Apie pagrindines eksporto tendencijas, perspektyvas ir iššūkius – pokalbis su LEPA Tarptautinės prekybos plėtros departamento direktore Lina Vaitkevičiene.

 

   Eksporto plėtra turi labai didelę reikšmę Lietuvos ekonomikos plėtrai. Eksportas sudaro daugiau kaip 46 proc. Lietuvos BVP, kasmet ši dalis vis didėja. „Lietuvos eksportas didėja nuo 2000-ųjų, tačiau pastaraisiais metais šie tempai kiek sulėtėjo. Į užsienio rinką orientuotų sektorių – metalo, mašinų, įrengimų, maisto, chemijos – plėtra garantuoja šalies ekonomikos augimą“, - teigia L. Vaitkevičienė. 2007 metais Lietuva eksportavo prekių daugiau kaip už 43 mlrd. litų, t. y. 11,2 proc. daugiau nei 2006 metais. Tačiau eksporto plėtros tempas pernai, palyginti su 2006-aisiais, sumažėjo beveik pusantro karto. „Spartus darbo jėgos brangimas ir didėjanti infliacija pasėjo nerimą, kad šalies ūkis ima prarasti konkurencingumą užsienio rinkose, o sustiprėjus eurui gali sumažėti eksporto galimybės už euro zonos ribų. Tačiau prekyba su visomis Vidurio Europos šalimis nuolat didėja ir bus linkusi toliau taip pat sėkmingai augti. Tam įtakos turi geografiniai atstumai, panašaus pobūdžio ekonomikos vystymasis (ES-10), palyginti nedideli kultūros skirtumai”, - sako L. Vaitkevičienė.

 

   „Didelė infliacija, brangstantys energijos ištekliai ir JAV dolerio bei Azijos šalių valiutų atžvilgiu stiprėjantis euras mažins Lietuvos eksporto konkurencingumą. Tai didins sąnaudas ir gali sumenkinti mūsų šalies įmonių galimybes konkuruoti tose rinkose, kur jos yra įsitvirtinusios, bei skverbtis į naujas“, – sako L. Vaitkevičienė. Lietuvos įmonių konkurencingumą mažina ir tai, kad jos daugiausia eksportuoja tradicines prekes, kurioms sukurti reikia daug rankų darbo. „Didžiąją eksporto dalį sudaro mažesnės pridėtinės vertės produktai ir paslaugos, todėl mūsų šalies eksportuotojams didelę grėsmę kelia intensyvėjantis Kinijos ir kitų Azijos šalių bendrovių, gaminančių vis kokybiškesnes nebrangias būtiniausias prekes, skverbimasis. Eksportuotų aukštųjų technologijų produktų dalis pastaraisiais metais beveik nekinta ir neviršija 3 proc., Lietuvoje diegiama mažai inovacijų. Tai mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą užsienio rinkose“, – pabrėžia L. Vaitkevičienė.

 

 

   Lietuva prekiauja su daugiau kaip 180 pasaulio valstybių. Apie 65 proc. prekių eksportuojama į Europos Sąjungos (ES), 24,4 proc. – į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalis. Sparčiausiai didėja eksportas į NVS – 2005 metais jis nesiekė nė 18 proc. Jau kelerius metus Rusija yra svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė. Į ją pernai eksportuota 15 proc., į Latviją – 12,8 proc., į Vokietiją – 10,5 proc. prekių. Lietuvos įmonės į Rusiją eksportuoja ne tik daug maisto produktų, bet ir mašinų, mechaninių įrengimų. Tiesa, nemaža dalį sudaro reeksportas. Pasak L. Vaitkevičienės, tai rodo, kad lietuviai – puikūs prekybininkai. Jie žino apie Rusijos rinką, išmano vietos verslininkų bendravimo ypatybes, todėl sugeba sėkmingai tarpininkauti.

 

   Pastaraisiais metais Lietuvos verslininkus vis labiau domina ir kitos NVS šalys – ypač Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas. „Lietuvos verslininkai palankiai žiūri į prekybos su Baltarusija galimybes. Nors politinė situacija šioje gretimoje šalyje yra nestabili ir imtis verslo ten rizikinga, ši didelė rinka mūsų verslininkams labai patraukli, nes yra šalia. Be to, visi tikisi, kad situacija Baltarusijoje pasikeis“, – sako L. Vaitkevičienė. Anot jos, Kazachstanas prieš trejus metus net nepateko į svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių dvidešimtuką, tačiau per keletą metų Lietuvos eksportas į šią šalį padvigubėjo: „Tam turėjo įtakos spartus Kazachstano ekonomikos augimas (lėmė pasaulyje brangstanti nafta), o kartu ir šios vidurinės Azijos valstybės perkamosios galios didėjimas. Šiuo metu Kazachstaną galima vertinti kaip vieną pažangiausių NVS regiono šalių. Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad verslo tradicijos ne tokios kaip Vakaruose, ekonominių sprendimų priėmimas yra pavienių asmenų rankose. Reikia žinoti, su kuo susitikti, kaip kalbėti, todėl siekiant sėkmingai plėtoti verslą šioje šalyje, būtina turėti vietos partnerį. Patekti pro duris Rytuose gali padėti ir diplomatai“, – įspėja L. Vaitkevičienė.

 

   Pastaruoju metu daug kalbama apie greitai besivystančias milžiniškas Kinijos, Indijos ir kitų Azijos šalių rinkas. „Šiuo klausimu turiu savo nuomonę. Aš gana skeptiškai vertinu galimybes eksportuoti į Azijos rinkas. Į šį regioną lietuviai eksportuoja labai mažai: vienetinius lazerius, šaldytų uogų ir pan., tai yra ko Azijos šalys neturi arba nepasigamina pačios. Konkuruoti mes galime eksportuodami ne masinės gamybos produktus, nišą galime rasti gamindami tik išskirtinius dalykus“, – sako L. Vaitkevičienė.