READ COMPLETE MAGAZINE HERE
SKAITYKITE ŽURNALĄ TIESIOG ČIA
SKAITYKITE ŽURNALĄ TIESIOG ČIA
Konkursai "Lietuvos metų gaminys 2011" ir "Sėkmingai dirbanti įmonė 2011"
Ingrida Vilnienė
Būna tapybos darbų, kurie apstulbina savo ryškiomis spalvomis, pritrenkia, tačiau antrąsyk į juos žiūrint nublanksta. Dailininko Žygimanto Augustino darbai – iš tų, kurie „prisijaukinami“. Jie vis kitaip atsiskleidžia esant skirtingam apšvietimui, o ilgai į juos žiūrint paveikslo erdvė ima vis labiau įtraukti ir pasijunti gyvenantis paveiksle. Būti ne prastesniam nei senieji meistrai – tai ambicingas dailininko tikslas nuo pat studijų Vilniaus Dailės akademijoje laikų. 1996 m. gavęs bakalauro, 1998 - magistro laipsnį, Žygimantas Augustinas tapybos paslapčių ieškojo toliau. Florencijos meno akademijos vasaros kursai, Joe Santore’s tobulinimosi kursai JAV, tapybos studijos Niujorko Meno studentų lygoje, plenerai, seminarai ir savarankiškas studijavimas – viskas vedė į užsibrėžtą tikslą. Vienas įtakingiausiu Lietuvos kritikų Alfonsas Andriuškevičius savo straipsnyje “Trys tezės apie Žygimantą Augustiną” rašo: “O kaip jis moka (gali) tapyti? Kaip 17 a. olandai. Kaip 18 a. prancūzai. Kaip 19 a. prancūzai. Kaip (teisingai, Neringa) iš Vokietijos kilęs britas, Sigmundo Freudo anūkas Lucianas Freudas...” Tapyti sluoksnis po sluoksnio – sudėtingas ir didelės koncentracijos reikalaujantis būdas, nes net vienas judesys „pro šalį“ gali sunaikinti pusės metų darbą. Dailininkas dažnai pats gruntuoja drobes, iš pigmentų gaminasi dažus. Jo tapomas paveikslas priklausomai nuo stadijos gali atrodyti kaip piešinys, „išvirkščias“ vaizdas ar keistų kaukių rinkinys, kol palaipsniui tampa vis gyvesnis, išraiškingesnis ir „stipresnis“. „Žygimanto Augustino nepastatysi į vieną gretą su lengvabūdiškais ar prėskais „anoniminiais realistais“, kurie atsižada autentiško kūrybinio braižo ar sotinasi realybės pavidalų iliuzijomis.” – teigia kritikė R.Rachlevičiūtė. – “Jo, suinteresuoto kūrėjo, akis pateikia programiškai valingą realizmą – žinoma, jeigu realizmą suprantame plačiąja prasme.“ Žygimanto Augustino tapyba įvertinta solidžiai – jis laimėjo prestižinę Elizabeth Greenshield fondo stipendiją, o Londono Nacionalinės portretų galerijos organizuojamame portretų konkurse “BP portrait award” gavo antrąją vietą. Dailininkas gilinasi į tapybą ir kaip mokslininkas – už aspirantūros darbą “Tapyba: vaizdas ir materija” Vilniaus dailės akademijoje 2008 metais jis gavo licenziato laipsnį. Kasmet žiūrovams pateikdamas po vieną personalinę parodą, Žygimantas Augustinas taip pat dalyvauja ir bendrose parodose, viešose tapybos akcijose ir paskaitose. |
||
|
||
|