Iki 2010 m. bus siekiama įgyvendinti ambicingą Europos Komisijos planą, kad mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros išlaidos sudarytų 2 proc. šalies BVP. Vadovaujamasi nuostatomis: sukurti žinių visuomenę ir remiantis technologine plėtra padaryti ES ekonomiką konkurencingiausia ir dinamiškiausia. Lietuva, jaučianti nuolatinę Azijos šalių gamintojų konkurenciją tradicinės gamybos šakose, labiausiai turi spartinti didesnės pridėtinės vertės gamybą ir paslaugas. Anksčiau buvo nepakankamai vertinamos perspektyviausios šalies ūkio sritys – biotechnologijos, mechatronikos, lazerių technologijos, informacinės technologijos, nanotechnologijos ir elektronikos.

 

 

   MILIJONINĖ INJEKCIJA - MOKSLUI

   Šalyje mokslas jau spėjo sėkmingai panaudoti pagal 2003-2006 metų Aukštųjų technologijų plėtros programą skirtas lėšas - 17 mln. litų. Per tą laiką įdiegtos 28 naujos technologijos, sukurti 47 nauji produktai, užregistruoti 7 patentai. Pasiektas svarbus tikslas – teoriniai moksliniai tyrimai nukreipti į praktinius. Todėl mokslinių tyrimų erdvei tapus labiau konkurencinga, tikimasi, kad valstybė tesės savo pažadą aukštųjų technologijų plėtrai skirti septynis kartus daugiau lėšų, nes gauti rezultatai rodo išties perspektyvią šalies ateitį.

 

   Valstybės paramą aukštųjų technologijų tyrimams administruoja bei programos įgyvendinimą organizuoja Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Pasak šios institucijos direktoriaus dr. Sigito Renčio, šalies mokslo plėtrai vien šiemet skirta beveik 42 mln. litų, iš jų 13 mln. litų – aukštųjų technologijų plėtros projektams finansuoti. Pastebima, kad mokslininkų, mokslo ir studijų institucijų parengtų paraiškų skaičius valstybinei paramai gauti kasmet didėja. Šių paraiškų įvairovėje vis didesnį lyginamąjį svorį įgyja aukštųjų technologijų tyrimai. Todėl visai realu, kad Lietuva netrukus taps aukštųjų technologijų valstybe.

 

   ATĖJO LAIKAS ATISTIESTI

   Dar visai neseniai Lietuvos mokslo institucijų potencialas buvo mažai orientuotas į dabar aktualius verslo poreikius, o šalyje viešpatavusios tradicinės gamybos šakos krovėsi pelnus nė neatsigręždamos į jį. Taip įsivyravo nuomonė, kad mokslas pasilieka prie savo fundamentalių ir versle nepanaudotinų teorijų, o verslas – prie pelnų, kuriems kaupti tarsi nereikia mokslininkų pagalbos. Tačiau šiandien situacija rodo, kad verslas be mokslo yra kone pasmerktas merdėti. Vis dar neretai pasigirstanti verslo kritika mokslui dėl per mažo jo dėmesio ekonomikos poreikiams jau galėtų būti suprasta kaip savotiškas pagalbos šauksmas. Todėl panaudojant valstybės skiriamas lėšas mokslo plėtrai, neabejotinos naudos turės ir verslas. Kai kurie naujai sukurti produktai jau dabar sėkmingai skinasi kelią į pasaulines rinkas, rodo savo kokybę ir pranašumą prieš kitų šalių sukurtus gaminius. Kaip antai, biotechnologinės farmacijos gaminiai, mechatronikos srityje – žmogaus sveikatos stiprinimui bei įvairių sistemų valdymui ir pozicionavimui skirti produktai, JAV, Kinijos, Japonijos, Vokietijos rinkas sudominę lietuviški lazeriai, užsienio investicijas į šalį pritraukiančių informacinių technologijų plėtojimo įmonių gausa, inicijuotas Lietuvos nanoelekronikos ir elektronikos technologinės platformos įsteigimas.

 

   Gyvenimo trukmės ilgėjimas, tikslesnė ligų diagnostika ir geresnės kokybės gydymas, įvairesnis ir saugesnis maistas, aplinkos užterštumo kontrolė – visa tai biotechnologijos mokslo ir pramonės laimėjimai. Lietuvos biotechnologijos pramonė sukurta kryptingai plėtojant fundamentinius mokslinius tyrimus, jų rezultatus nuosekliai paverčiant paklausiais produktais. Pasiekta gerų rezultatų farmacinės paskirties baltymų, fermentų ir nukleorūgščių chemijos ir biochemijos, prokariotinių ir eukariotinių ląstelių molekulinės biologijos tyrimo srityse, didelė pažanga bioinformatikos ir ekologinės biotechnologijos srityje.Vienas įdomiausių šiuo metu įgyvendinamų biotechnologijos krypties projektų – „Kietakūnio apšvietimo technologija fitotronams ir šiltnamiams“. Jį įgyvendina Vilniaus universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. habil. dr. Artūro Žukausko. Mokslininkai kuria kietojo kūno apšvietimo technologijas fitotronams ir šiltnamiams, taikant puslaidininkinių šviestukų ir tradicinių apšvietimo prietaisų kombinacijas. Naudojant šią apšvietimo technologiją būtų galima auginti didesnio produktyvumo, aukštesnės maistinės, skonio kokybės ir didesnės biologiškai aktyvių medžiagų koncentracijos augalus.

 

   Prognozuojama, kad iki 2013 metų biotechnologijų metinis pardavimas sieks 0,4–0,5 mlrd. litų. Tikimasi 100–200 mln. litų užsienio investicijų.

 

   Šiuolaikinės mechatroninės sistemos geba jautriai reaguoti į aplinką, yra lanksčiai programuojamos ir lengvai valdomos per fiksuotą ar bevielį ryšį, pasižymi didžiule taikymo įvairove, nes jų elementams naudojamos „protingos“ medžiagos. Mechatronikai Lietuvoje galima priskirti iki 20 proc. visos apdirbamosios ir gavybos pramonės, pirmiausia didžiumą mašinų, prietaisų, elektros ir elektronikos pramonės. Be to, mechatronikai priskirtina nemaža dalis paslaugų pramonės šakų – ryšių, medicinos ir kitų gaminių. Pavyzdžiui, šiuo metu įgyvendinami Kauno technologijos universiteto mokslininkų grupių, vadovaujamų prof. habil. dr. Vytauto Ostaševičiaus ir prof. habil. dr. Ramučio Bansevičiaus - projektai. Šių projektų pagrindu bus sukurtos sportininkų treniruočių efektyvumo objektyvios analizės ir technikos tobulinimo bei itin aukšto tikslumo mechatroninės pozicionavimo ir daugiamačių poslinkių generavimo - matavimo sistemos.

 

   2007–2013 metais turėtų būti įsteigtos dar kelios naujos aukštųjų technologijų įmonės, o metinė gaminamų, komplektuojamų ir diegiamų mechatroninių sistemų bei jų elementų metinės realizacijos apimtis turėtų būti per milijardą litų. Prognozuojama, kad iš esmės pasikeis daugelio pramonės įmonių technologinė įranga.

 

   Lazerinių technologijų plėtra Lietuvoje labai perspektyvi, kadangi šalyje susiformavęs stiprus pramonės, mokslo ir studijų susivienijimas iš daugiau nei 10 pramonės įmonių, kelių mokslo institutų ir universitetų. Šio susivienijimo potencialą rodo tai, kad į JAV, Japoniją, ES ir kitur eksportuojami Lietuvos industriniai lazeriai užima 5,1 proc. pasaulinės mokslui skirtų lazerių rinkos. Dar didesnės perspektyvos atsivertų, jeigu Lietuvos lazerių pramonės gaminiai galėtų giliau skverbtis į industrinių lazerių rinką.

 

   Lazerių technologijos sektorius - prioritetinė ES, NATO ir Lietuvos mokslo ir technologijų politikos sritis. Valstybės paramą aukštųjų technologijų plėtrai teikianti institucija - Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas dabar finansuoja dešimt minėtos srities mokslinių projektų. Lazerių ir optinių technologijų sektoriui iki 2013 metų sulaukus apie 100 mln. litų finansinės paramos verslui, mokslui bei specialistams rengti ir įgyvendinus sektoriaus pertvarkymo priemones galima tikėtis, kad sektoriaus pardavimo metinė apimtis siektų 250 mln. litų, eksportas sudarytų ne mažiau kaip 80 proc., būtų užtikrinta tolesnė šio sektoriaus plėtros perspektyva.

 

   ŽINIŲ VISUOMENĖS PAŽANGA

   Vis didesnę išsivysčiusių valstybių nacionalinio produkto dalį sudaro informaciniai produktai. ES pabrėžia informacinių technologijų svarbą naujajai informacinei visuomenei. Iš Lietuvos finansuojamų projektų itin gerų rezultatų pasiekė Vilniaus universiteto doc. dr. Algimanto Juozapavičiaus vadovaujama mokslininkų grupė. Projekto „Taikomųjų uždavinių tyrimai ir įgyvendinimas naudojant „Grid“ technologiją tikslas – sujungti įvairių institucijų turimus kompiuterinius išteklius į vieną „superkompiuterį“.

 

   Tikimasi, kad toliau plėtojant valstybės remiamus informacinių technologijų projektus, pritaikytus gamybai, bus sukurta 4-5 mlrd. litų pridėtinės vertės, o taip pat gauta 500-700 mln. litų užsienio investicijų.

 

    SUSIKAUPĘS STIPRUS POTENCIALAS

   Lietuva turi būtiną mokslinį potencialą nanotechnologijų ir elektronikos srityse. Šalyje egzistuoja elektronikos pramonės potencialas, apimantis tiek didžiąsias, tiek smulkias ir vidutines elektronikos įmones. Vieną įdomiausių projektų, kurio rezultatai sėkmingai bus diegiami gamyboje, įgyvendina Vilniaus universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. habil. dr. Sauliaus Juršėno. Mokslinėje erdvėje kuriamos naujos organinės medžiagos, kuriamos bei tobulinamos elektronikos medžiagų dalelių kiekio sintezės ir grynumo technologijos, plėtojama organinės elektronikos medžiagų ir prietaisų charakterizavimo bazė bei kuriami OLED apšvietimo prototipai. Visa tai susieta projekte, „Organinės elektronikos medžiagos ir prietaisai energiją taupančioms technologijoms“.

 

   Finansuojant kitus nanotechnologijų ir elektronikos mokslo ir verslo projektus, taip pat bus sukurti greitaeigiai tranzistoriai, emisiniai prietaisai ir naujos kartos vaizduokliai, greitaveikiai puslaidininkiniai prietaisai milžiniškoms srovėms valdyti, naujos kartos techninės sistemos kosminėms technologijoms ir kt.

 

   Plėtojant aukštąsias technologijas yra neišvengiamas mokslo ir verslo suartėjimas, o tai leis Lietuvai prisidėti prie aukštųjų technologijų valstybių grupės.