READ COMPLETE MAGAZINE HERE
SKAITYKITE ŽURNALĄ TIESIOG ČIA
SKAITYKITE ŽURNALĄ TIESIOG ČIA
Konkursai "Lietuvos metų gaminys 2011" ir "Sėkmingai dirbanti įmonė 2011"
/2012
Kol verslas ruošiasi, pinigai inovacijoms jau paruošti
Viktorija Balsevičiūtė
/petrauskas.jpg) Šalies verslininkams, norintiems pasinaudoti parama inovacinei veiklai, šiuo metu užtenka turėti verslo idėją ir galima kreiptis dėl lėšų parengti technologinio įgyvendinimo aprašą. O žinantiesiems, kad jų inovatyvaus produkto gamyba pasiteisins, skiriami pinigai įsirengti reikiamą infrastruktūrą.Nors sunkmetis pakoregavo daugelio įmonių investavimo planus, o smukusi gamyba atidėjo inovacijų diegimą gamyklose, valstybė nepaliko šalies ūkio likimo valiai. Suvokiant, kad inovacijos gali paspartinti Lietuvos ekonomikos išėjimą iš krizės ir paremti ekonomikos atsigavimą, šalyje pavasarį buvo patvirtinta Inovacijų versle 2009–2013 metų programa. Ja siekiama inovacijas diegiančias pramonės ir paslaugų įmones skatinti didinti gamybos, naudojančios pažangias ir vidutiniškai pažangias technologijas, dalį. Programos tikslas – pasiekti, kad Lietuvos ūkio produktyvumas ir kuriama pridėtinė vertė būtų artimi Europos Sąjungos (ES) vidurkiui.
Iki 2009 m. lapkričio mėn. pabaigos pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES paramos priemones technologijų ir inovacijų plėtrai iš viso buvo paskirstyta 159,6 mln. Lt ir paremti 187 projektai, o pagal priemones, skirtas didinti verslo produktyvumą ir susijusias su inovacijų plėtra, iš viso buvo paskirstyta 260,2 mln. Lt ir paremti 478 projektai.
Dideli pinigai – paprasta schema
Siekiant, kad įmonės greičiau įveiktų krizę, investuodamos į inovacijas ir technologijų atnaujinimą, ypatingas dėmesys buvo skirtas paraiškų finansinei paramai gauti vertinimo supaprastinimui. Pasak Ūkio viceministro Mindaugo Petrausko, svarbu ne tik, kad pateiktos paraiškos būtų efektyviai vertinamos, bet ir tai, kad norintis investuoti verslininkas lengvai suprastų jam siūlomų finansinių priemonių logišką ryšį.
„Ūkio ministerija verslui siūlo nemažai priemonių, kuriomis remiamas verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Bendraujant su verslininkais ir mokslininkais aiškėja, kad ne visada tiksliai yra suprantamos siūlomos paramos schemos. Nemenka priežastis ir ta, kad Lietuvoje dar neturime nusistovėjusių verslo ir mokslo bendradarbiavimo tradicijų“, - dėsto M. Petrauskas. Pasak jo, pasinaudojus priemonėmis „Idėja LT“, „Intelektas LT“, „Intelektas LT+“, „Inoklaster LT“, „Inoklaster LT+“, numatytomis Ekonomikos augimo veiksmų programoje ir finansuojamomis 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, galima gauti paramą „nuo idėjos iki gamybos“.
„Jeigu įmonė turi idėją, jos efektyvumą ir naujumą galima patikrinti pasinaudojant priemonės „Idėja LT“ galimybėmis. Rezultatas – techninė galimybių studija, su kuria galima pretenduoti į paramą pagal priemonę „Intelektas LT“. Jos tikslas – padėti įmonėms atlikti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, reikalingą inovatyvių produktų bei paslaugų kūrimui. Tuo tarpu įrengti kūrimo ar konstravimo laboratorijas, įsigyti reikiamus įrengimus skirta priemonė „Intelektas LT+“. Tai yra „kietieji“ pinigai“, į kuriuos pretenduoja įmonės, techniškai jau pasirengusios kurti inovatyvius produktus, bet neturinčios infrastruktūros moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai“, - aiškina viceministras. Pasak M. Petrausko, neretai įmonė iš karto pretenduoja į priemonės „Intelektas LT“ paramą, nes techninę dokumentaciją jau būna parengusi savo lėšomis, tačiau itin populiari yra ir priemonė „Idėja LT“, leidžianti patikrinti planuojamos veiklos tikslingumą, sumažinti investicijų nesėkmės riziką.
„Pagal priemones „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+” verslininkai ir mokslininkai gali gauti lėšų bendrai savo veiklai. Pirmoji priemonė skirta finansuoti klasterio koordinatoriaus veiklą, antroji – klasterio investicijas, t.y. kurti bendrą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei mokymų infrastruktūrą. Šiose priemonėse turi dalyvauti mažiausiai penkios verslo įmonės ir bent viena mokslinių tyrimų įstaiga. Pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų laivų statyklos turi galimybę kartu su Klaipėdos universitetu atlikti tyrimus ir bendrus darbus, arba žemės ūkio produkciją gamyboje naudojančios įmonės technologinio apdorojimo procesų tyrimus gali vykdyti kartu su Žemės ūkio universitetu ir pan.“, - dėsto viceministras M. Petrauskas.
Pasak jo, šios priemonės padeda komercializuoti mokslo idėjas ir paskatinti šalies verslą kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. „Pastebime, kad aukštųjų technologijų įdėjų netrūksta. Aktyvios yra laivų statyklų įmonės, kurios kasmet pas užsienio partnerius užsako keliasdešimt milijonų litų siekiančius projektus – juos sėkmingai galėtų įgyvendinti Klaipėdos universitetas. Pinigai liktų Lietuvoje ir stimuliuotų mokslo aktyvumą. Verslūs šalies žmonės nestokoja inovatyvių informacinių technologijų, šviesotyros, medžiagotyros sprendimų“, - dėsto pašnekovas. M. Petrauskas įsitikinęs, kad šios finansinės priemonės įsibėgės 2010-ųjų pavasarį ir stipriai prisidės prie naujų verslo ir mokslo bendradarbiavimo tradicijų kūrimo šalyje.
APIE PRIEMONES /pinigai.jpg) Nuo idėjos iki gamybosPriemone „Idėja LT“ siekiama paskatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones kurti inovatyvius produktus ir technologijas. Pagal minėtą priemonę finansuojamas su inovatyvių produktų ir technologijų kūrimu susijusių techninių galimybių studijų parengimas. Šios studijos skirtos išnagrinėti, ar apskritai įmanoma ir kokioms sritims galima pritaikyti įmonių vykdomų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklų rezultatus, kokiems produktams galima pritaikyti tuos MTEP rezultatus, kokių ir kada reikia investicijų įdiegiant juos į gamybą ir į kokias rinkas ar rinkų nišas tuos inovatyvius produktus orientuoti. Tokie tyrimai padeda įmonėms tinkamai pasirengti įgyvendinti MTEP projektus ir sumažinti didesnių investicijų nesėkmės riziką. Atsižvelgiant į radikaliai pasikeitusią globalios rinkos situaciją, tokių tyrimų reikšmė išauga, nes taip ieškoma pačių geriausių ir šią naują situaciją atitinkančių sprendimų, sudaroma galimybė naujiems produktams užimti naujas rinkas ar rinkų nišas ir sėkmingai konkuruoti. Įgyvendinti projektą mažiausias skiriamo finansavimo dydis yra 20 tūkst. Lt, didžiausias skiriamo finansavimo dydis - 150 tūkst. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinė finansavimo išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Didžiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki 50 proc. įmonei, rengiančiai technologinės plėtros techninę galimybių studiją arba 70 proc. įmonei, rengiančiai mokslinių tyrimų veiklos techninę galimybių studiją. Šiuo metu paskelbtas tęstinis kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „Idėja LT“. Jam planuojama skirti 29,6 mln. Lt.
Priemone „Intelektas LT“ siekiama paskatinti šalies įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) technologinę plėtrą. Įgyvendinti projektą mažiausias skiriamo finansavimo dydis yra 100 tūkst. Lt, didžiausias skiriamo finansavimo dydis - 3 mln. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinė finansavimo išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Didžiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti nuo 60 iki 65 proc., priklausomai nuo vykdomos veiklos.
Pagal priemonę „Intelektas LT+“ remiamos įmonių pradinės investicijos, kuriomis kuriama naujos įmonės arba plečiama jau veikiančios įmonės MTEP infrastruktūra, t. y. įmonės naujų produktų, procesų, paslaugų kūrimo ar konstravimo laboratorijų infrastruktūra su reikalinga įranga. 2008 m. parama pagal pirmąjį priemonės „Intelektas LT+“ kvietimą skirta įvairių dydžių įmonėms – nuo labai mažų iki didelių bendrovių. Apie 85 proc. paramos skirta smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų projektams. 47 proc. paramos teko aukštųjų arba vidutiniškai aukštų technologijų kompanijoms. Įgyvendinti projektą mažiausias skiriamo finansavimo dydis yra 50 tūkst. Lt, didžiausias skiriamo finansavimo dydis - 20 mln. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinė finansavimo išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Didžiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki 70 proc. Nauji tęstiniai „Intelektas LT“ ir „Intelektas LT+“ kvietimai paskelbti 2009 m. rugpjūčio 26 d. Jiems planuojama skirti atitinkamai 97 ir 288,1 mln. Lt.
Priemonės „Inoklaster LT“ lėšomis bus finansuojama klasterio koordinatoriaus veikla, susijusi su tyrimų, kurių reikia plėtoti klasterį, atlikimu, klasterio rinkodaros, skirtos pritraukti naujų narių, organizavimu, klasterio bendro naudojimo (atviros prieigos) infrastruktūros valdymu ar administravimu, mokymo programų, seminarų ir konferencijų rengimu, siekiant skatinti klasterio narius keistis žiniomis, patirtimi ir t. t. Įgyvendinti projektą mažiausias skiriamo finansavimo dydis yra 150 tūkst. Lt, didžiausias skiriamo finansavimo dydis - 1,5 mln. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinė finansavimo išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Didžiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki 50 proc.
Pagal priemonę „Inoklaster LT+“ bus finansuojamos visos klasterio koordinatoriaus investicijos, susijusios su klasterio mokymo ir tyrimų centro infrastruktūra, bendro naudojimo (atviros prieigos) mokslinių tyrimų, technologinės plėtros infrastruktūra. Įgyvendinti projektą mažiausias skiriamo finansavimo dydis yra 100 tūkst. Lt, didžiausias skiriamo finansavimo dydis - 40 mln. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinė finansavimo išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Didžiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki: 70 proc. – labai mažoms ir mažoms įmonėms; 60 proc. – vidutinėms įmonėms; 50 proc. – įmonėms, neatitinkančioms labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių kategorijos. Pagal priemonę „Inoklaster LT“ planuojama skirti 26,703 mln. Lt paramą, o pagal priemonę „Inoklaster LT+“ – 160,304 mln. Lt iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Paraiškos teikiamos tęstiniu paraiškų teikimo būdu, kurio galutinis terminas negali būti vėlesnis nei 2012 m. sausio 31 d. 16 val. Kai bendra gautų paraiškų prašoma finansuoti suma 10 proc. viršija kvietime nurodytą sumą, kvietimas stabdomas.
Pareiškėjų lyderiai ir naujos jų galimybės
2009 m. balandžio 10 d. paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „Lyderis LT“, kurio metu numatyta paskirstyti 171,92 mln. Lt. Iki rugsėjo 10 d. vykusio kvietimo metu buvo pateiktos 246 paraiškos, prašoma paramos suma siekia 864,6 mln. Lt. Didelės įmonės pateikė 54 paraiškas, vidutinės įmonės – 86 paraiškas, o mažos įmonės – 106 paraiškas. Šiuo metu atliekamas pateiktų paraiškų administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimo etapas. Per pirmąjį etapą 2008 m. buvo paremti 53 projektai, kuriems finansuoti skirta 190,7 mln. Lt. Priemonės „Lyderis LT“ tikslas – skatinti įmonių investicijas, kuriomis didinamas jų darbo našumas ir eksportas ar pradedama naujų produktų gamyba. Priemonės „Lyderis LT“ lėšomis yra remiamos įmonių investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su naujų gamybos technologinių linijų įsigijimu ir įdiegimu, esamu gamybos technologinių linijų modernizavimu, įmonės vidinių inžinerinių tinklų, kurių reikia naujoms gamybos technologinėms linijoms diegti ar esamoms modernizuoti, įrengimu. Įgyvendinti projektą mažiausias skiriamo finansavimo dydis yra 100 tūkst. Lt, didžiausias skiriamo finansavimo dydis – 15 mln. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinė finansavimo išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Didžiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki 50 proc., vidutinėms ir didelėms įmonėms bei 60 proc. mažoms įmonėms. Pagal priemonę „Lyderis LT“ planuojama skirti 408,2 mln. Lt paramos iš 2007– 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
2009 m. lapkričio 10 d. Ūkio ministerija skyrė 6,6 mln. Lt 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų 43 elektroninio verslo projektams pagal priemonę „E-verslas LT“. Iš viso pagal priemonę „E-verslas LT“ jau skirtas finansavimas įgyvendinti 233 projektus, jiems paskirstyta 38,2 mln. Lt. Priemonės „E-verslas LT“ tikslas - skatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones diegti informacines technologijas, perkeliant verslo procesus į elektroninę terpę ir taip pat sudaryti palankias sąlygas didinti įmonių darbo našumą ir eksportą. Priemonės „E-verslas LT“ lėšomis finansuojamos veiklos, susijusios su labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių investicijomis į materialųjį (įranga, prietaisai ir įrenginiai) ir nematerialųjį (patentai, licencijos programinė įranga) turtą, kurio reikia diegti elektroninio verslo projektą toje įmonėje, taip pat įsigyti įgyvendinti projektą būtinas išorinių konsultantų paslaugas, siekiant atlikti įmonės IT technologijų auditą, įvertinti el. verslo plėtros planus ir veiksmus, skirtus įvertinti, vystyti ir įgyvendinti el. verslo sprendimus, taip pat siekiant sukurti el. verslo programinės įrangos sprendimus, pritaikytus konkretiems pareiškėjo poreikiams. Įgyvendinti projektą mažiausias skiriamo finansavimo dydis yra 15 tūkst. Lt, didžiausias skiriamo finansavimo dydis - 300 tūkst. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinė finansavimo išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Didžiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki 50 proc. Pagal priemonę „E-verslas LT“ planuojama skirti 100 mln. Lt paramos iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Pirmojo kvietimo metu pagal priemonę „Procesas LT“ buvo pateikta 81 paraiška. Prašoma paramos suma siekė 6,9 mln. Lt. Atlikus administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimus, ŪM ministro įsakymu parama skirta 47 projektams, kurių suma siekė 4,2 mln. Lt. Priemonės „Procesas LT“ tikslas - skatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones diegti šiuolaikiškus vadybos metodus ir valdymo sistemas, tuo sudaryti palankias sąlygas didinti įmonių darbo našumą ir eksportą. Priemonės lėšomis finansuojamos veiklos, susijusios su labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių išorinėmis konsultavimo paslaugomis, kurių reikia šiuolaikiškiems vadybos metodams ar valdymo sistemoms, išskyrus personalo valdymo sistemas, toje įmonėje diegti. Įgyvendinti projektą mažiausias skiriamo finansavimo dydis yra 15 tūkst. Lt, didžiausias skiriamo finansavimo dydis - 200 tūkst. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinė finansavimo išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Didžiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki 50 proc. Pagal priemonę „Procesas LT“ planuojama skirti 50 mln. Lt paramos iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Ypatingo verslo atstovų susidomėjimo sulaukė kvietimas teikti paraiškas pagal ES struktūrinės paramos priemonę „Naujos galimybės“. Iki 2009 m. gruodžio mėn. Ūkio ministerija skyrė 27 mln. Lt struktūrinės paramos lėšų įgyvendinti 145 projektus pagal priemonę „Naujos galimybės“. Priemonės „Naujos galimybės“ tikslas – skatinti įmones aktyviau ieškoti užsienio partnerių ir didinti pardavimus užsienio rinkose. Priemonės lėšomis remiamas įmonės produkcijos eksporto plėtros strategijos parengimas; įmonę dominančių užsienio rinkų tyrimai ir informacijos apie jų dalyvius įsigijimas; rinkodaros medžiagos, galinčios įmonę padaryti žinomesnę užsienio rinkose, parengimas; įmonės ir jos produkcijos pristatymas užsienyje vykstančiose parodose ir prekybos mugėse; gaminių sertifikavimas; eksporto rinkodaros specialistų įdarbinimas įmonėje. Įgyvendinti projektą mažiausias skiriamo finansavimo dydis yra 25 tūkst. Lt. Finansavimo dydis nustatomas kaip procentinė finansavimo išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Didžiausias leistinas finansavimo dydis gali siekti iki 50 proc. Iš viso pagal priemonę „Naujos galimybės“ įmonėms planuojama skirti 100 mln. Lt paramos iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
|
||
|
||
|
