Žemės ūkio ir maisto pramonės eksportuotojų populiarinimas užsienio rinkose – tikslas, numatytas Lietuvos 2009-2013 metų eksporto strategijoje. Šių sektorių sėkmė eksporto rinkose turi tiesioginės įtakos naujiems pokyčiams ir šalies ekonomikos atsigavimui. Todėl ir disponuodamos ribotais finansiniais resursais atsakingos institucijos padeda verslui skverbtis nelengvais užsienio rinkų keliais.

 

 

BiL Už kokias eksporto skatinimo priemones naujojoje strategijoje atsakinga Lietuvos žemės ūkio ministerija (ŽŪM)?

 

Mes įpareigoti vykdyti 11 priemonių. Išvardinsiu kelias: Europos Sąjungos (ES) taikomų pardavimo skatinimo ir vartotojų informavimo priemonių įgyvendinimas; verslo dalyvavimo užsienyje rengiamose parodose ir mugėse organizavimas; efektyvesnis aukštų valstybės pareigūnų vizitų svetur panaudojimas siekiant tinkamai pristatyti šalies ekonomikos galimybes; eksportuotojų mokymas, informacijos apie užsienio rinkas rinkimas, analizė ir teikimas; žuvų ir jų produktų rinkų plėtros ir vartojimo skatinimas. Taip pat siūlymų teikimas Europos Komisijai siekiant palankesnių sąlygų Lietuvos įmonių eksportuojamiems produktams. Žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonės dalyvaus ir kitų institucijų vykdomose priemonėse: eksporto kreditų įmokų dalinis kompensavimas, eksportuojančių įmonių konkurencingumo skatinimas.

 

BiL Kiek šių misijų įgyvendinimas kainuos, iš kur tam numatytos lėšos?

 

Dauguma strategijoje numatytų priemonių finansuojamos iš biudžeto, kai kurios iš jų iš dalies finansuojamos (50-75 proc.) iš ES biudžeto lėšų. Kitąmet žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo priemonėms finansuoti iš viso numatyta skirti 3,7 mln. litų: iš mūsų valstybės biudžeto – 1,25 mln. litų, bendrajam finansavimui iš ES biudžeto lėšų – 1,82 mln. litų, privačios lėšos sudarys 660 tūkst. litų (žemės ūkio produktų pardavimų skatinimo programą pateikusi šakinė asociacija).

Kaip ir visose srityse, taupoma ir eksporto plėtros sąskaita, tačiau ieškoma alternatyvų. Europos parama labai praplečia norinčiųjų eksportuoti į naujas rinkas galimybes.

 

BiL Tačiau ES lėšos eksportui remti mažėja. Kokiomis priemonėmis bus išlaikomos teigiamos eksporto tendencijos?

 

Taip, ES tiesioginė žemės ūkio ir maisto produktų eksporto parama, skiriama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, kasmet mažėja. 2000 metais ES eksporto grąžinamųjų išmokų išlaidos sudarė 5,6 mlrd. eurų, o pernai – 925 mln. eurų, t.y., sumažėjo 6 kartus. Atitinkamai mažėja eksporto grąžinamųjų išmokų suma, skiriama Lietuvos eksportuotojams už žemės ūkio ir maisto produktų eksportą į trečiąsias šalis: 2005 m. buvo išmokėta 151 mln. litų eksporto grąžinamųjų išmokų, 2006 m. – 216 mln. litų, užpernai – 98 mln. litų, o pernai – tik 29 mln. litų.

Todėl mažėjant šiai tiesioginei paramai, didėja netiesioginių – eksporto skatinimo vadybos priemonių svarba. Jos būtinos norint išlaikyti eksporto augimo tendencijas, išsaugoti pozicijas tradicinėse rinkose bei skverbiantis į potencialias rinkas.

 

Nesuklupę žengia tolyn

 

BiL Statistikai skaičuoja, kad šalies žemės ūkio ir maisto pramonės eksporto rodikliai išlieka teigiami. Ką tai rodo?

 

Lyginant su kitais sektoriais, žemės ūkis ir maisto pramonė sunkmetį atlaikė. Nors eksporto rinkose sunkiau konkuruoti nei anksčiau, bet rezultatai netgi džiuginantys. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto dalis šiemet netgi išaugo. Pernai ji siekė 16 proc., šiemet jau 19,2 proc. Nors kritus kainoms jaučiamas vertės sumažėjimas, tačiau eksportuojami kiekiai padidėjo.

Kaip minėjau, užsienio prekybą žemės ūkio ir maisto produktais ekonominė krizė paveikė daug mažiau ir jie išliko konkurencingi.

 

 

Tradiciškai daugiausiai eksportuota pieno ir jo produktų – per pirmąjį pusmetį už 436 mln. litų, o tai sudarė apie 13 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto.

Antroje vietoje pagal eksporto vertę – grūdai. Šiemet per pusmetį jų išvežta 707 tūkst. tonų už 378 mln. litų. Daugiausiai – už 1361 mln. litų – eksportuota paruoštų maisto produktų, gėrimų, tabako gaminių.

Lietuviškos prekės turi savo pirkėjų Rusijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Baltarusijoje ir kitose šalyse.

BiL Pastarųjų mėnesių įvykiai parodė, kad Lietuvos eksportuotojų galimybės sėkmingai prekiauti didžiausioje eksporto rinkoje priklauso ne vien nuo didelio noro. Kokios eksportuotojų alternatyvos?

Rusija – specifinė rinka, kuri banguoja kaip jūra. Tačiau tai nereiškia, kad šia jūra negalima plaukti. Plėtoti prekybos ir diplomatinius santykius būtina ir toliau. Į Rusiją eksportuojama ketvirtadalis lietuviškų prekių - tai optimalus santykis, tačiau reikia, kad ir kitos eksporto rinkos būtų lygiavertės.

Šiuo metu verslininkai mums yra pateikę sąrašą naujų rinkų, kuriose norėtų dirbti. Tačiau prieš tai būtina suderinti tarpvalstybinius reikalus, pirmiausia į potencialias rinkas siųsti ministrus. Pieno sektoriaus įmonės jau pradeda dirbti Azerbaidžane. Kazachstanas ir Kirgizstanas verslininkus vilioja kaip didelės ir mokios rinkos. Ambasadoriai agituoja, o verslininkai jau žvalgosi ir Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Egipte, Libijoje. Todėl planuodami savo vizitus ir šalies eksporto galimybes pristatančias parodas, didelį dėmesį kreipiame į galimybę įsiterpti į šias rinkas.

 

 

Natūralu, kad ieškoti naujų rinkų verčia pats gyvenimas. Nors maisto gamintojai itin didelio vidaus vartojimo sumažėjimo ir nepajuto, tačiau tam tikri produktai vietinį pirkėją prarado. Pvz., prabangos prekėms priskiriamas tam tikros rūšies sūris, vytinta mėsa, šaldyto rūkymo produktai. Norint išlaikyt gamybą, šias prekes reikia tiekti ant tarptautinio prekystalio.

 

BiL Ar užsienyje Lietuvos galimybių neužgoš stipresni konkurentai?

 

Vietos po saule užtenka ir užteks visiems. Faktas, kad Rusijos rinkos eksportuotojams jau neužtenka. Pavyzdžiui, su Azerbaidžanu Lietuva tarpusavyje nekonkuruoja: tai, ką jie galėtų atvežti, mes ir taip importuojame, o ką jiems galime pasiūlyti mes – jie importuoja. Taigi, belieka susitarti. Netgi su didžiausia pieno sektoriaus konkurente Rusijoje Naująja Zelandija įmanoma tapti partnerėmis. Su neseniai Lietuvoje viešėjusia šios šalies ambasadore prieita išvados, kad netgi nesidalinant rinkų į jas galima tiekti skirtingų specializacijų produktų.

Siekdami užmegzti partneriškus santykius su naujomis rinkomis daug vilčių dedame į pavasarį vyksiančią tarptautinę specializuotą žemės ūkio, maisto pramonės ir gyvulininkystės parodą „Agrobalt 2010”.

 

BiL Viceministre, su verslu einate koja kojon. Veikiausiai įvairiose žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių įmonėse įgyta patirtis bei platus ekonominis išsilavinimas labai palengvina Jūsų darbą?

 

Vienareikšmiškai. Nereikia susipažinti su darbu, o pirmąją darbo dieną jau drąsiai galiu spręsti pačias svarbiausias problemas. Jei nežinočiau, ką reikia daryti, nebūtų verta net eiti dirbti. Pozicija yra tik priemonė pasiekti rezultatą.