Per metus geležinkelio ruožu Vilnius–Kaunas naudojasi beveik 1 milijonas keleivių. Per dieną pirmyn ir atgal kursuoja 30 keleivinių traukinių. Iš jų 14 – greitieji nauji, modernūs dviaukščiai elektriniai traukiniai. Jais iš vieno miesto į kitą galima nusigauti per vieną valandą ir kelias minutes.

 

Nuo šiol iš Vilniaus į Kauną traukiniu važiuojantiems keleiviams jau nebereikia išlipti laikinoje stotyje Petrašiūnuose – senuoju 1285 metrų ilgio geležinkelio tuneliu traukiniai vėl gali pasiekti Kauną.

 

 

Nuo XIX amžiaus pabaigos veikiančiame senajame Kauno tunelyje sutvirtintos konstrukcijos, atnaujinta vandens nuvedimo sistema, atkurta istorinė išvaizda. Esminis pasikeitimas – tunelyje įdiegtos modernios inžinerinės technologijos: įrengtos elektrifikavimo ir signalizacijos sistemos, pastovus tunelio apšvietimas, priešgaisrinė įranga, telekomunikacijos, modernizuota kontaktinių tinklų sistema. Įdiegus šias sistemas unikalus, tačiau iki tol buvęs apšiuręs ir griūvantis istorijos paveldas įžengė į XXI amžių.

 

„Viename svarbiausių Lietuvos geležinkelių ruožų esantį tunelį būtinai reikėjo renovuoti, nes paskutinį kartą jis remontuotas tik 1989 metais“,- sako AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Stasys Dailydka. Anot vadovo, geležinkelių infrastruktūra intensyviai gerinama jau keliolika metų, tad tunelis buvo tiesiog dar vienas objektas renovacijų eilėje.

 

Vykdant rekostrukcijos darbus panaudoti pažangūs techniniai sprendimai ir naujausios technologijos užtikrina tiek funkcinę paskirtį, tiek saugumo reikalavimų įvykdymą, tiek kultūrino paveldo išsaugojimą. Darbams tunelyje buvo gaminama speciali įranga, neturinti analogų Lietuvoje, medžiagas mokslininkai sukūrė eksperimentiniu būdu.

 

Bendra tunelio atnaujinimo ir modernizavimo darbams skirta suma – 80,6 mln. litų, iš jų net 50 mln. skyrė Europos Sąjungos (ES) fondai.

 

 

Inžinerines sistemas tunelyje diegusios bendrovės „Fima“ Projektų vykdymo departamento direktorius Artūras Šuliauskas sako, kad siekiant tinkamai tunelyje įdiegti kompleksinį technologijų sprendimą, buvo nagrinėjamos užsienio šalių tuneliuose diegiamos panašios inžinerinės sistemos, tariamasi su ekspertais. „Tunelis yra specifinis statinys, jo viduje drėgna, pravažiuojantys dyzeliniai traukiniai skleidžia dūmus, nuo traukinių eismo vibruoja konstrukcijos. Visi šie reiškiniai gali neigiamai veikti įrangą, todėl ieškojome sprendimo, kaip ją apsaugoti“,- pasakoja A. Šuliauskas.

 

Pasak A. Šuliausko, vienas iš sudėtingiausių tunelyje įgyvendintų sprendimų – galinga gaisro gesinimo sistema. Visame tunelyje išdėstyta apie 650 specialių purkštukų, kurie gaisro atveju imtų purkšti vandenį. Atrodo paprasta, tačiau ši gaisro gesinimo sistema skiriasi nuo standartinių, naudojamų kituose objektuose. „Tunelis yra nešildomas, todėl gesinimo sistemos vamzdynuose negali būti rezervuojamas vanduo. Sistema suprojektuota veikti taip, kad  kilus gaisrui per trumpą laiką pripildytų vamzdynus vandens“, - sako “Fima“ atstovas.

 

Pakankamai retas Lietuvoje technologinis sprendimas, pasak A. Šuliausko, yra ir tunelyje gaisro aptikimo sistemai panaudotas temperatūrinis kabelis, kuris nusidriekęs per visą tunelio ilgį matuoja oro temperatūrą kas 3 metrai. Be to, jis tiksliai nustato ir nurodo gaisro židinio vietą.

 

 

„Fima“ specialistai 1285 metrų ilgio tunelyje taip pat modernizavo pasenusią eismo valdymo sistemą, kuri nuo šiol turi ir papildomų saugumą užtikrinančių funkcijų – garso ir šviesos sirenomis apie artėjantį traukinį įspėja tunelyje dirbantį aptarnaujantį personalą. „Ateityje šiuo tuneliu gali būti leista traukiniams važiuoti 90 km per valandą greičiu, todėl vėjo gūsis gali tiesiog patraukti tunelyje esantį žmogų po ratais. Iš anksto pradėjus kaukti signalizacijai, dirbantys žmonės spės saugiai pasitraukti“,- apie įdiegtos sistemos privalumą  pasakoja „Fimos“ atstovas A. Šuliauskas.

 

Dar vienas sprendimas - sumontuoti dveji gabaritiniai vartai prieš Palemono stotį. Vartuose esantys davikliai nustato traukinio gabaritų nukrypimus nuo reikalaujamų ir prireikus sustabdo traukinį stotyje. Tokiu būdu bus išvengta Palemono stoties tilto ir už kelių kilometrų esančio Kauno tunelio apgadinimo.

 

Ne mažiau svarbios tunelyje įdiegtos specialios technologijos, kurios garantuoja patikimą tunelio pamatus suardyti galinčio gruntinio vandens stebėjimą ir kontroliavimą. „Vandens lygio davikliai, įgręžti į tunelio pamatą 2 metrų gylyje, matuoja gruntinio vandens lygį. Anksčiau tokios sistemos tunelyje nebuvo“,- pasakoja A. Šuliauskas. Kiti rangovai, AB „Kauno tiltai“, tunelyje įrengė naują vandens nuvedimo sistemą. Be visų sudėtingesnių technologijų tunelyje įdiegtos ir įprastos, tokiam objektui reikalingos inžinerinės sistemos - avariniai telefonų aparatai, radijo ryšys. Tunelio valdymą atlieka įdiegta „Siemens PowerCC“ valdymo sistema, kurią programavo ir derino bendrovės „Aedilis“ specialistai.