Aleksandras KUNDROTAS

 

 

---

 

   BiL: Kokias išskirtumėte šalis, kurias galima laikyti prioritetinėmis kalbant apie ekonominių santykių skatinimą? Apskritai, ar galima kalbėti apie prioritetus, ar reikia matyti visumą?

 

   Iš dalies prioritetus matome iš pastarųjų užsienio reikalų ministro su Lietuvos verslininkų grupėmis organizuotų verslo misijų, kurios vyko į Vidurinę Aziją (Kazachstaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną, Kirgiziją ir Turkmėnistaną), Balkanus (Serbiją, Makedoniją, Rumuniją), Artimuosius Rytus (Izraelį, Jungtinius Arabų Emyratus, Kuveitą), organizuotos konferencijos apie investicijų ir eksporto galimybes Balkanuose, Kaukaze ir Artimuosiuose Rytuose. Apskritai – tai dar neatrastos Lietuvos įmonėms rinkos, į kurias einant ypatingai aktuali valdžios parama. Iš tiesų ne valdininkai nusprendžia, kokie turėtų būti prioritetai, o verslininkai. Jie turėtų nusakyti tas kryptis, kurios jiems yra aktualiausios. Mūsų veiksmai seks po to, kai bus išsakyti jų pageidavimai. Per misijas, parodas galima pamatyti, kur mes galime pasiekti savų tikslų. Taigi nematant visumos, negalima išskirti ir prioritetų.

 

   BiL: Ar verslininkai aktyviai nusako prioritetines šalis, kuriose siekia ekonominių interesų?

 

   Gana aktyviai - tiek susitikimų, diskusijų metu, tiek ir atsakydami į URM rengiamus diplomatinių atstovybių plėtros, vizitų, konferencijų planus. Galima sakyti, kad lietuvius labiausiai domina kaimyninės ir NVS šalys. Vakarų kompanijos samdo lietuvius, čia steigia filialus ne tik tam, kad užkariautų rinką, bet tam, kad pasiektų kitas, tolimesnes Rytų rinkas. Ten gali padėti mentaliteto supratimas, ko vakariečiai neturi. Kartais aiškiai matyti, kad kompanija Lietuvoje įsteigė savo filialą vien todėl, kad plėstųsi į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją.

 

   BiL: Kaip manote, ar reiktų turėti prioritetines kryptis, kuriose būtų skatinami lietuvių ekonominiai interesai?

   Verslas turi būti diversifikuotas, negali atsižvelgti tik į vieną pusę. Prisiminkime 1998 metus, kai Rusija buvo didžiausia Lietuvos eksporto partnerė. Kilus krizei, ne visi verslininkai galėjo laiku persiorientuoti. Rinka užsidarė, verslininkai susidūrė su sunkumais. Jei viena rinka užsidarys, o tu tik joje dirbsi, gali būti didelių nuostolių.

Lietuviai jaučia, kad daugiau galima uždirbti Rusijoje, Ukrainoje, o Baltarusijoje dar nežinai, kaip pakis politinė situacija. Ten bet kada gali atimti tavo verslą.

   Dar derėtų paminėti Gruziją, kurioje juntamas didelis potencialas. Ten Lietuvos įmonės pasirengusios investuoti. Rinka besiplečianti, liberalizuojama, o sąlygos investuotojams sparčiai gerėja. 

 

   BiL: Kaip įvertintumėte ekonominių skatinimų naudą šalyse kaimynėse?

   Ekonominių skatinimų nauda jau dabar akivaizdi. Iš Statistikos departamento gaunamų duomenų matome, jog intensyviausi prekybiniai santykiai vyksta su kaimyninėmis valstybėmis. Svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai 2007 metais buvo Rusija (15,0 proc.), Latvija (12,8 proc.), Vokietija (10,5 proc.) ir Lenkija (6,3 proc.). Svarbiausi importo partneriai - Rusija (18,2 proc.), Vokietija (14,9 proc.), Lenkija (10,6 proc.) ir Latvija (5,5 proc.). Daugiausia Lietuvos verslininkai yra investavę Latvijoje – pastaroji yra pritraukusi beveik trečdalį (29,1 proc.) visų Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje. Latvijoje registruota jau daugiau kaip 1300 Lietuvos kapitalo įmonių. Latviai pripažįsta, kad Lietuvos verslininkai užkariavo jų rinką. Tai ne tik prekybininkai, bet ir statybos, nekilnojamojo turto kompanijos. Kaliningrade lietuvių investicijų yra daugiausia po Lenkijos, nepaisant ne itin saugios verslo aplinkos. Ten veikia per 600 lietuviško kapitalo įmonių, jos yra tarsi tramplinas į didžiąją Rusiją. Taigi verslas stengiasi koncentruotis į šalis kaimynes.

 

   BiL: Tačiau ekonominio atstovavimo tendencijos keičiasi. Daugiau dėmesio Vakarų valstybės skiria Artimųjų Rytų, Vidurinės Azijos, Kinijos, Indijos rinkoms. Ar į šias tendencijas atsižvelgia ir lietuviai?

   Iš tiesų daugelio vakariečių akys jau dabar nukreiptos į šias sparčiai augančias rinkas, nes ten verta investuoti. Tai milžiniškos rinkos ir Lietuvos kompanijoms vienoms ten veikti sudėtinga, todėl Užsienio reikalų ministerija stiprina Lietuvos ekonominį atstovavimą šiame regione. Kazachstane ir Kinijoje, be diplomatų ekonomistų, jau dirba ir komercijos atašė. Atsižvelgiant į mūsų verslininkų pageidavimus, Užsienio reikalų ministerija nusprendė steigti ambasadą Indijoje. Tai iš esmės yra verslo poreikių tenkinimas, ambasados steigimas daugiausia susijęs su Lietuvos verslo paklausa toje šalyje. Be to, ir Indijos piliečių interesų daugėja čia ir gretimose šalyse.

 

   BiL: Kaip Lietuvoje veikia eksporto skatinimo politika? Eksportuotojai remiami dotacijomis, gal yra daugiau paramos būdų?

   Ūkio ministerijoje yra patvirtinta programa, pagal kurią skiriamos lėšos eksportui skatinti. Taip remiami verslininkai, kurie, pavyzdžiui, dalyvauja verslo parodose užsienyje. Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerija eksportuotojams teikia pagalbą ieškant prekybos partnerių užsienyje ar bendraujant su vietos valdžia. Be to, organizuojamos verslo misijos į svarbias, perspektyvias verslui šalis. Pavyzdžiui, šiemet kovą Kuveite ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose kartu su užsienio reikalų ministru pirmą kartą lankėsi Lietuvos verslininkų delegacija. Šiose šalyse skandinavai jau seniai turi savo atstovybes. Vien tik Švedijos ekonominius interesus JAE gina 17 žmonių. Jei gamintojai pamato, kad į kurią nors rinką būtų galima patekti su savo produktais, tada yra keletas būdų, kaip tai padaryti. Vienas jų – oficialūs vizitai. Vyksta mūsų prezidentas, kiti aukšti asmenys, juos lydi verslo delegacijos, organizuojami verslo forumai, susitikimai su potencialiais verslo partneriais.

   Taip pat organizuojamas dalyvių apsilankymas verslo parodose. Parodos apima ne tik tą regioną, kuriame jos vyksta. Dažnai verslininkai daro klaidą, kai parodose tik apibėga visus stendus, palieka vizitines korteles ir išeina. Šitaip dalyvaudami, žinoma, nieko nepasieksime.

 

   BiL: Ilgai dirbote Norvegijoje, gerai išmanote skandinavų verslo specifiką. Ar lietuviai šią turtingą rinką gali laikyti viena prioritetinių?

   Skandinavai labai konservatyvūs žmonės. Jeigu randi verslo partnerį ar pirkėją ten, galima sakyti, tai visam gyvenimui. Jei pasirašęs sutartį laikaisi kokybės reikalavimų, terminų, tave laiko patikimu partneriu. Gali būti ramus, kad į tavo vietą neateis konkurentas. Skandinavija - viena iš neišnaudotų rinkų lietuvia-ms, o prekybos galimybės ten dar neišsemtos.

 

   BiL: Pakalbėkime apie Lietuvos verslo plėtrą užsienyje. Neskaitant atstovų Briuselyje, Lietuvos ekonomikos reikalais rūpinasi 16 URM diplomatų, 12 komercijos atašė, 4 Lietuvos ekonominės plėtros agentūros atstovai, veikia 7 turizmo informacijos centrai užsienyje. Ar galima teigiamai įvertinti jų visų veiklą, ar tikrai jų darbas duoda apčiuopiamos naudos?

   Prie viso šio sąrašo dar galima pridėti ir žemės ūkio atašė. Kaip ir kiekviename darbe, pasitaiko puikių darbuotojų ir tokių, kuriems reikia pasitempti. Kad įvertintų kiekvieno darbuotojo veiklą, URM kasmet atlieka diplomatų ekonomistų veiklos vertinimą. Be to, atsiklausiama ir verslo asociacijų nuomonės. Šiuo metu yra premjero sudaryta darbo grupė, kuri teiks siūlymus, kaip Lietuvos ekonominių interesų atstovų darbą reikėtų padaryti efektyvesnį.

 

   BiL: Tačiau kai kurie didieji eksportuotojai santūriai kalba apie diplomatų pagalbą ieškant naujų verslo partnerių. Todėl bandoma ieškoti savarankiškai. Kaip manote, kodėl taip susiklostė?

   Mes visada kartojame, kad Lietuvos verslininkai, ieškodami verslo partnerių ar investuodami užsienyje, turėtų drąsiau reikšti pageidavimus Lietuvos diplomatinei tarnybai, daugiau ja pasitikėti ir pasitelkti savo planams įgyvendinti. Tai – mūsų pareiga. Kartais patys verslininkai nesuvokia, kokią naudą jie gali turėti bendradarbiaudami su atstovybėmis. Pavyzdžiui, neseniai įvykusiose verslo misijose Kuveite ir Rumunijoje verslininkai prisipažino, kad jie nelabai žino, kaip jiems gali padėti diplomatinės atstovybės. Jie kartais mano patys viską gerai žinantys. Juk niekas nekliudo susitikti su Lietuvos ambasadoriumi ar diplomatu, dirbančiu ekonomikos srityje, pasikeisti informacija. Dažniausiai kreipiamasi, kai kas nors atsitinka – įmonė nesumoka pinigų ar dar kokių nenumatytų problemų iškyla. Diplomatai gali padėti ambasadoje surengti susitikimus su verslo partneriais, kurie veikiausiai kitaip žiūrės, kai susitikimas vyks ne kokiame viešbutyje ar kavinėje, o ambasadoje.