READ COMPLETE MAGAZINE HERE
SKAITYKITE ŽURNALĄ TIESIOG ČIA
SKAITYKITE ŽURNALĄ TIESIOG ČIA
Konkursai "Lietuvos metų gaminys 2011" ir "Sėkmingai dirbanti įmonė 2011"
/2012
Tik būdama aktyvi užsienio politikoje Lietuva gali pasiekti užsibrėžtų tikslų
/usackas.jpg) BiL Kokius prioritetus matote Lietuvos užsienio politikoje? Šiemet galime pasidžiaugti Lietuvos narystės ES ir NATO penkerių metų jubiliejumi. Šie penkeri narystės metai mums svarbiose organizacijose – tai tarsi įrodymas, kad galime sėkmingai vystyti savo užsienio politiką, pasiekdami savo užsibrėžtus tikslus, ir pasinaudodami savo sukauptu įdirbiu eiti pirmyn. 2009 metais kreipsime ypatingą dėmesį į energetikos politiką – sieksime diversifikuoti energetikos šaltinius, įgyvendinti energetikos jungčių projektus. 2009 metai pažymėti kaip pasaulinės ekonominės krizės metai, todėl stengsimės greičiau ir efektyviau gaivinti Lietuvos ūkį, skatinti užsienio investicijas. Būtina kurti Investicijų pritraukimo fondą ir Eksporto tarybą. Padėsime Europos kaimynystės šalims – Ukrainai, Gruzijai, Moldovai, Azerbaidžanui ir Armėnijai – vykdyti reformas, remsime Ukrainos ir Gruzijos Euroatlantinę perspektyvą, skatinsime bendradarbiavimą su savo svarbia kaimyne Baltarusija, aktyviai remsime Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politiką. Nuošalyje negali likti ir mūsų didžiausia kaimynė Rusija. Su Rusija sieksime principingo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo, plėtosime abipusiškai naudingus ekonominius ir kultūrinius mainus. Dialogo su Rusija sieksime remdamiesi demokratinėmis vertybėmis. Strategiškai plėtosime Lietuvos ir Europos Sąjungos transatlantinius ryšius, stiprinsime savo santykius su JAV ir NATO, sieksime užtikrinti Baltijos šalių oro erdvės kontrolę. Vystydami aktyvią užsienio politiką, mes didinsime visuomenės informuotumą svarbiausiais užsienio politikos klausimais. Stengsimės, kad Lietuvos piliečiai, ypač gyvenantys užsienyje, pajustų konsulinių paslaugų kokybės pagerėjimą, todėl sieksime atsisakyti perteklinių reikalavimų ir diegsime modernias technologijas. Teiksime didesnę paramą lietuvybei išlaikyti užsienyje, stiprinsime ryšius su Pasaulio lietuvių bendruomene.
BiL Kokios užsienio politikos ketinate laikytis santykiuose su Rusija? Kokias įžvelgiate nišas Lietuvos verslui Rusijos rinkoje?
Manau, santykiuose su mūsų kaimynėmis turime pirmiausia remtis bendromis vertybėmis ir Lietuvos nacionaliniais interesais. Konkrečiai santykiuose su Rusija siekiame konstruktyvaus ir pragmatinio bendradarbiavimo. Plėtodami abipusiškai naudingus ekonominius ir kultūrinius mainus, siekiame dialogo remdamiesi demokratinėmis vertybėmis, tiesa ir teisingumu. Ypatingą dėmesį teiksime Karaliaučiaus sričiai, skatinsime šio regiono atsivėrimą ir bendradarbiavimą su ES, ypač būsimo Lietuvos pirmininkavimo 2009 metais Baltijos jūros valstybių tarybai (BJVT) kontekste. Be to, aktyviai dirbame formuojant bendrą ES ir NATO politiką Rusijos atžvilgiu. Pirmininkaudami Baltijos jūros valstybių tarybai skatinsime jaunimo dialogą. Dar būdamas ambasadoriumi Londone padėjau surengti pirmus debatus tarp Londono ekonomikos mokykloje (LSE) studijuojančių lietuvių ir rusų apie dviejų šalių bendradarbiavimo perspektyvas. Perkelsime šias diskusijas į Vilnių ir Karaliaučių. Esu įsitikinęs, kad Lietuvos ir Rusijos jaunimas, žinodamas istorinę tiesą, neturėdamas išankstinio nusistatymo ir būdamas laisvas nuo praeities bagažo, bus naujų abipusiškai naudingų dvišalių santykių šalininkas. Lietuva palaiko aktyvius užsienio prekybos santykius su Rusija, turinčia milžinišką rinką. 2008 m., palyginti su 2007 m., Lietuvos užsienio prekybos apimtys su Rusija išaugo apie 75 proc. ir sudarė beveik 31 mlrd. litų. Rusija pirmauja svarbiausių Lietuvos eksporto ir importo rinkų sąraše. 2008 m. Lietuvos eksportas į Rusiją išaugo 37,8 proc. ir sudarė beveik 9,0 mlrd. litų. 2008 m. spalio 1 d. Lietuvos tiesioginės investicijos Rusijoje sudarė 646,1 mln. litų arba 12,7 proc. visų Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje. Rusijai pagal šį rodiklį tenka 2 vieta. Rusija patenka į svarbiausių užsienio investuotojų Lietuvoje penketuką (5 vieta). 2008 m. spalio 1 d. Rusijos investicijos Lietuvoje sudarė 2,4 mlrd. litų. Ekonominės krizės sąlygomis nenaudinga užsisklęsti vidaus rinkoje, nes nuo to nukenčia galutinis vartotojas. Būtent aktyvūs prekiniai mainai, atvirumas vienas kitam gali padėti Lietuvos ir Rusijos verslui ne tik įveikti krizę, bet ir išeiti iš jos kokybiškai naujame lygyje, todėl Lietuva suinteresuota išlaikyti ir plėsti abiem pusėms naudingą dvišalį ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą. Siekiant sustiprinti dvišalį ekonominį bendradarbiavimą ir pakelti jį į aukštesnį lygį, 2008 m. įkurta ir Lietuvos-Rusijos ekonominio bendradarbiavimo taryba.
BiL Baigia galioti ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutartis. Kokios derybinės pozicijos ketina laikytis Lietuvos pusė?
Šiuo metu ES–Rusijos santykių ir bendradarbiavimo teisinis pagrindas yra 1994 m. pasirašytas ir 1997 m. įsigaliojęs Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas. Jis buvo pasirašomas dešimčiai metų, t.y. iki 2007 m. Po šio laikotarpio pačiame susitarime numatyta, kad jo galiojimas automatiškai pratęsiamas neribotam laikui, kol viena iš šalių nepaprašys jo nutraukti. Nei ES, nei Rusija kol kas neišreiškė tokio noro. Yra susitarta, kad dabartinė sutartis galios, kol nebus naujo susitarimo. Kaip žinia, ES ir Rusijos derybos dėl naujos bendradarbiavimo sutarties buvo pradėtos 2008 m. birželio mėn. Turime siekti, kad jos vyktų pagal anksčiau ES patvirtintą mandatą. Naujoji ES ir Rusijos sutartis turi nustatyti ES ir Rusijos bendradarbiavimo rėmus, kurie leistų pozityviai plėtoti santykius su Rusija keturiomis pagrindinėmis kryptimis: laisvosios rinkos principų užtikrinimas tarpusavio prekyboje; energijos išteklių tiekimo iš Rusijos į Europą normalizavimas; konstruktyvių santykių su kaimyninėmis šalimis skatinimas; pozityvus pačios Rusijos vystymasis.
BiL Ar Lietuva ir toliau išliks draugiška valstybė Ukrainai ir Gruzijai? Kokias matote Lietuvos verslo perspektyvas šiose valstybėse?
Tarptautinių santykių raidai dažnai įtakos turi du poliai: ekonominė nauda, t.y. pragmatiniai interesai ir geopolitiniai – saugumo politikos interesai. Lietuvos ir kitų šalių užsienio politika dažnai priversta išlikti išmintingu karkasu tarp šių polių. Tačiau yra pamatinių dalykų, kurių pažeisti ar juolab griauti mes niekada neleisime – tai mūsų tautos išpažįstamos vertybės: laisvė, demokratija, nepriklausomybė, įstatymo viršenybė. Išskirtinis Lietuvos santykių su Ukraina ir Gruzija bruožas yra bendra mūsų tautų meilė ir aistra laisvei ir nepriklausomybei. Todėl Lietuva nuosekliai ir nuoširdžiai dalijasi savo reformų patirtimi, remia Ukrainos ir Gruzijos europinės ir euroatlantinės integracijos tikslus. Su Gruzija ir Ukraina sėkmingai plėtojame ne tik politinius santykius. Tvirti politiniai santykiai remiasi tvirtais ekonominiais ryšiais. 2008 m., palyginti su 2007 m., užsienio prekybos su Gruzija apimtys išaugo beveik 37 proc. ir sudarė 71,8 mln. litų. Praėjusiais metais Lietuvos eksportas į Gruziją išaugo apie 42 proc. ir sudarė 53,9 mln. litų. Per pastarąjį pusmetį surengtos trys Lietuvos verslo misijos į Gruziją. Nors šiuo metu Gruzijoje jaučiamas ekonomikos lėtėjimas, tačiau matyti ir perspektyvių nišų Lietuvos verslui Gruzijoje. Kaip parodė paskutinė Lietuvos verslo misija į Gruziją, įvykusi š. m. kovo mėn., didelį susidomėjimą Gruzijoje Lietuvos verslininkams kelia statybų sektorius. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji donorų surinktų pinigų dalis bus nukreipta būtent į šį sektorių, galima teigti, kad Lietuvos statybų, statybų valdymo, kelių tiesimo projektavimo įmonėms gali atsiverti potencialios galimybės įsitvirtinti Gruzijoje. Paminėtina, kad Gruzijos rinkoje sėkmingai veikia lietuviškos kompiuterinės technikos pardavimo, bankinių sistemų diegimo, maisto pramonės gamybos įmonės. Neseniai koncernas „Achemos grupė“ nusipirko Gruzijos energetikos kompaniją „Kachetinskaja energodistribucija“. Šis faktas paskatins ir kitas Lietuvos įmones naujai atrasti Gruzijos rinką. Nors Gruzijoje galima rasti lietuviškų produktų, toli gražu ne visos galimybės didinti maisto produktų eksportą į šią šalį yra išnaudotos. Be minėtų sektorių Lietuvos verslui Gruzijos rinkoje gali būti įdomūs dar ir tokie: bankinis, finansinis, transporto ir logistikos. Lietuvos ir Ukrainos ekonominiai santykiai vystosi taip pat sėkmingai. Užsienio prekybos apimtys su Ukraina vien per 2008 m. išaugo apie 40 proc. ir sudarė 2,8 mlrd. litų. 2008 m., palyginti su 2007 m., Lietuvos eksportas į Ukrainą išaugo 53,5 proc. ir viršijo 1,8 mlrd. litų, o Lietuvos tiesioginės investicijos Ukrainoje 2008 m. spalio 1 d. sudarė 387,6 mln. Lt. arba 7,6 proc. visų Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje (Ukrainai teko 5 vieta). Pasaulio finansinė krizė koreguoja jau nusistovėjusius dvišalius ekonominius ir prekybinius santykius. Turėtume pažvelgti į vykstančius procesus ir, įvertinę juos, šio sunkmečio laikotarpiu priimti racionalius sprendimus. Ukrainos ekonomika dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus, šalis patiria didžiulius nuostolius dėl metalo ir cheminių žaliavų paklausos mažėjimo pasaulio rinkose. Sustojo statybų ir nekilnojamojo turto sektorius, brangsta energetiniai ištekliai, nuvertėjo nacionalinė valiuta. Tai veiksniai, stabdantys normalius šalies ekonominius procesus. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis perspektyvos daugiausia priklauso nuo mūsų gebėjimų, šiuo atveju – Lietuvos verslo, kuris ne kartą įrodė, kad sugeba adaptuotis sunkiausiomis sąlygomis ir ne tik išgyventi sunkmetį, bet ir sėkmingai plėtotis. Turime daugybę pavyzdžių ir sėkmės istorijų Ukrainos rinkoje. Turime gerą įdirbį Ukrainoje daugelyje sričių ir laikini sunkumai neturėtų mūsų stabdyti, tačiau būtina viską pasverti ir įvertinti šio laikotarpio problemas, kurios tam tikra prasme turi ir pliusų. Šiandien daugelis Lietuvos įmonių, dirbusių Ukrainoje ir toliau tęsią savo veiklą neskubėdamos palikti šios didelės rinkos, o vykdomi bendri projektai ir verslo kultūrinis suderinamumas tik patvirtina tai.
BiL ES ir JAV keičia toną santykiuose su Baltarusija. Kokios pozicijos Baltarusijos atžvilgiu žada laikytis Lietuva? Galbūt matote nišų Lietuvos verslui šioje šalyje?
Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad jokių kardinalių pokyčių ES ar JAV santykiuose su Baltarusija nėra. Baltarusija žengia tam tikrus žingsnius, kurių iš jos tikėjosi transatlantinė bendruomenė, į tai savo ruožtu buvo atsakyta tiek iš ES, tiek iš JAV pusės. Baltarusija yra svarbi kaimynė. Tiek ES, kurios narė yra Lietuva, tiek, tikiu, ir JAV yra suinteresuotos turėti stabilią, saugią ir demokratėjančią Baltarusiją. Mes su šia šalimi kalbamės pakankamai nuoširdžiai ir atvirai, nes Lietuvą ir Baltarusiją sieja bendra per šimtmečius susiklosčiusi istorinė patirtis. Dialogas leidžia spręsti svarbias dvišalio bendradarbiavimo problemas ir diskutuoti apie iškylančius iššūkius. Dvišalėje Lietuvos ir Baltarusijos darbotvarkėje itin aktualūs energetinio saugumo, transporto ir tranzito, pasienio apsaugos ir muitinės, aplinkos apsaugos ir kiti klausimai. Labai svarbus kultūrinis bendradarbiavimas tarp abiejų šalių gyventojų ir istorinio kultūrinio paveldo srityje. Su Baltarusija yra nusistovėję ir ekonominio bendradarbiavimo formatai – kasmetiniai Lietuvos ir Baltarusijos verslo forumai bei dvišaliai prekybinės-ekonominės komisijos susitikimai. Šiuo metu ypač aktyviai dirbame tam, kad Baltarusija galėtų pasinaudoti galimybėmis, kurias suteiks kuriama ES Rytų partnerystės iniciatyva. Be abejo, tai labai priklausys nuo pačios Baltarusijos. Vyksta derybos dėl Lietuvos ir Baltarusijos susitarimo dėl vietinio eismo per valstybės sieną pasirašymo. Juo siekiama nors iš dalies atsverti žymų mokesčio už vizų išdavimą padidėjimą ir sudaryti kiek įmanoma palankesnes sąlygas pasienio gyventojų tarpusavio ryšiams. Rengiamas susitarimas sudarys sąlygas pasienio gyventojams kirsti valstybės sieną be vizų, su specialiais vietinio eismo leidimais ir būti kitos valstybės pasienio teritorijoje iki 90 dienų. Baltarusija yra 10 mln. gyventojų turinti rinka. Kuriama sąjunginė valstybė su Rusija turėtų atverti tiek Baltarusijoje, tiek ir Rusijoje registruotoms įmonėms lengvesnes verslo abiejų šalių teritorijose galimybes. Nuo 2008 m. spalio mėn. Baltarusijos valdžia pasiskelbė pradėjus vykdyti ekonomikos liberalizavimo politiką, mažinanti biurokratinius barjerus bei mokesčių verslui naštą. Kiek tai realiai palengvins verslo veiklą Baltarusijoje parodys ateitis. 2008 m. taip pat priimta visa eilė dokumentų, numatančių Baltarusijos verslo subjektų privatizavimo programą 2008 – 2010 m. Lietuvos ir Baltarusijos ekonominius santykius galima apibūdinti kaip pakankamai dinamiškus. Vien 2008 m. užsienio prekyba su Baltarusija išaugo apie 30 proc. ir sudarė 3,7 mlrd. litų. Lietuvos eksportas į Baltarusiją praėjusiais metais išaugo 44,0 proc. ir siekė 2,5 mlrd. litų. Baltarusijai tenka 9 vieta svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų sąraše. 2008 m. spalio 1 d. Baltarusijoje buvo registruoti 46 Lietuvos investuotojai, o Lietuvos tiesioginės investicijos Baltarusijoje sudarė 69,5 mln. LTL arba 1,4 proc. visų Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje.
BiL Ar matote kokių nors išskirtinių bendradarbiavimo galimybių su viena pirmaujančių iš ES naujokių – Slovėnija?
Lietuva ir Slovėnija yra panašaus dydžio valstybės, kartu įstojusios į ES 2004 m. gegužės 1 d. Abi yra suinteresuotos darniu ES institucijų darbu ir sėkminga ES veikla. Lietuvos-Slovėnijos bendradarbiavimo galimybių yra net keletas. Pirmiausia Slovėnija pirmininkavo ESBO 2005 m. ir ES 2008 m. I pusmetį, todėl jos patirtis Lietuvai, kuri atitinkamai pirmininkaus 2011 m. ir 2013 m. II pusmetį, yra labai svarbi ir vertinga. Užsienio reikalų ministerija surengė ne vieną renginį, į kurį buvo kviečiami Slovėnijos ekspertai, tiesiogiai prisidėję prie pirmininkavimo. Manau, kad ateityje tokių renginių bus dar daugiau. Antra, Lietuva iš Slovėnijos gali perimti euro įsivedimo patirtį, nes ši šalis įstojo į euro zoną dar 2007 m.. Slovėnija buvo pirmoji iš naujųjų ES narių, įstojusi į euro zoną. Trečia, mūsų abiejų valstybių verslui būtų naudingas bendradarbiavimas jungiant logistinius, transporto tinklus. Slovėnija aktyviai skverbiasi į Rytų Europos rinkas, siekia rasti patogesnius kelius ryšiams su Šiaurės Europa. Lietuvai galėtų būti naudingas greitesnis ir veiksmingesnis logistikos koridorius, vedantis per Slovėniją į Balkanus, per Adrijos jūrą – į Viduržemio jūrą. Matome daug galimybių uostų, geležinkelių, vežėjų bendradarbiavimui. Ketvirta, bendri mokslinių tyrimų ir technologijų kūrimo projektai, kaip antai, alternatyvioji energetika, bio, nano bei kitos farmacinės technologijos, kuriose Slovėnija yra pažengusi ir turi didesnę patirtį nei Lietuva. Lietuva ir Slovėnija bendradarbiauja kultūros, švietimo ir mokslo srityje. Vilniaus universitetas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Mariboro universitetu, kurios pagrindu skatinami dėstytojų bei studentų mainai.
BiL Ne taip seniai ministras pirmininkas Andrius Kubilius patikino, kad Lietuvai, Latvijai ir Švedijai pagaliau pavyks susitarti dėl elektros kabelio į Švediją. Kokia šiandienos situacija šiuo klausimu?
Elektros jungtis su Švedija turi esminę reikšmę, užtikrinant Lietuvos bei kitų dviejų Baltijos šalių energetinį saugumą uždarius Ignalinos AE. Negalima leisti, kad šio projekto įgyvendinimą stabdytų nesutarimai dėl jo maršruto. Sutinkame su argumentais, kad reikia jungti ne šalis, o Baltijos ir Šiaurės šalių energetikos rinkas, todėl reikia judėti bendros Baltijos šalių energetikos rinkos sukūrimo link. Tačiau bendros rinkos sukūrimas yra ilgalaikis procesas, o jungčių reikia jau dabar. Turime judėti abiem kryptimis paraleliai. Laikomės nuomonės, kad tai turėtų būti trišalis Latvijos, Lietuvos ir Švedijos projektas, sujungsiantis Baltijos šalių elektros rinką su Nordpool sistema. Prie kabelio turėtų būti suteikta laisva prieiga visoms Baltijos elektros rinkos dalyviams. Projektą turėtų įgyvendinti bendra įmonė. Priimant sprendimą dėl jungties maršruto, būtina įvertinti šalių techninį bei finansinį pasirengimą, galimybes įgyvendinti projektą kaip galima greičiau. Lietuva yra pasirengusi nelesiant pradėti projekto įgyvendinimą. Esame atlikę galimybių studiją, vidaus tinklai iš esmės pritaikyti projektui įgyvendinti, Lietuvos pusė turi pakankamai finansinių išteklių finansuoti savo dalį jau dabar. Toliau tęsiamos diskusijos šiuo klausimu tiek Europos Komisijos iniciatyva suformuotoje aukšto lygio darbo grupėje, turėsiančioje parengti Baltijos jungčių planą, tiek ir dvišaliu lygmeniu. Tikimės, kad artimiausiu metu pavyks pasiekti visoms pusėms priimtiną sprendimą, leisiantį įgyvendinti projektą pačiu greičiausiu ir efektyviausiu būdu.
BiL Jūsų nuomone, kokiomis priemonėmis realu stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę?
XXI amžiuje ekonominis saugumas tampa kertiniu nacionalinio saugumo elementu. Dėl globalizacijos augant tarpusavio priklausomybei, valstybės, darydamos įtaką vienos kitoms, vis dažniau naudojasi ne kariniais ginklais, o ekonominiais svertais. Atsižvelgiant į tai, valstybės vis daugiau dėmesio skiria ekonominiam saugumui užtikrinti. Turbūt nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad energetikos politika bei energetinis saugumas yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių tolygią šalių ekonominę raidą. Nuo apsirūpinimo energijos ištekliais, subalansuoto jų naudojimo, taip pat tiekimo, priklauso ne tik atskiros valstybės ekonominė gerovė, bet ir visos tarptautinės bendruomenės stabilumas, o kalbant globalia prasme – turint galvoje spartėjančius klimato kaitos procesus – ir viso pasaulio progresas. Augančią energetinio saugumo svarbą supranta ir Europos Sąjunga. Po ilgų diskusijų buvo imtasi konkrečių žingsnių formuojant bendrą ES energetikos politiką bei kuriant efektyvią energetikos rinką. Pagaliau buvo įsisąmoninta, jog tik kalbėdami vienu balsu, o ne dvidešimt septyniais skirtingais, mes būsime geriau išgirsti bei turėsime didesnę įtaką derėdamiesi su trečiosiomis šalimis. Negalima leisti, kad pagrindinės energijos išteklių tiekėjos santykiuose su ES vadovautųsi „skaldyk ir valdyk“ principu. Lietuva nuosekliai bei kryptingai pasisakė už bendros ES energetikos politikos poreikį. Tam, kad šis tikslas taptų realybe reikia įgyvendinti bent dvi esmines sąlygas: sukurti efektyvią, gerai integruotą Europos energetikos rinką ir įgyvendinti konsoliduotą ES išorinę energetikos politiką. Būtina kaip galima greičiau sukurti efektyvų solidarumo priemonių mechanizmą, kuris padėtų amortizuoti neigiamas netikėto energijos išteklių tiekimo vienai iš ES šalių pasekmes. Deja, tokių solidarumo mechanizmų praktinį įgyvendinimą labai riboja fizinių infrastruktūros jungčių trūkumas. Lietuvai energetinio saugumo klausimas yra itin svarbus. Dėl istorinių aplinkybių Lietuva yra „energetinė sala“ Europos Sąjungoje – mūsų energetikos sektorius yra izoliuotas nuo Europos energetikos rinkos. Be to, Lietuva yra visiškai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų dujų ir daugiausia nuo rusiškos naftos. Padėtis dar labiau komplikuosis uždarius Ignalinos AE, kuri šiuo metu patenkina daugiausia šalies elektros energijos poreikių. Todėl mūsų energetikos sektoriaus integracija į bendrą ES energetikos rinką bei priklausomybės nuo vienintelio išorinio tiekėjo mažinimas yra gyvybiškai svarbūs tikslai. Mes sveikiname Europos Komisijos iniciatyvą parengti Baltijos energetikos rinkų sujungimo planą, kuris turėtų prisidėti prie Lietuvos bei viso regiono energetinio saugumo sustiprinimo. Sėkmingam plano įgyvendinimui reikia didžiulių investicijų. Šiuo atveju mes tikimės solidarumo iš ES pusės. Būtina užtikrinti, kad būtų skirtas tinkamas finansavimas infrastruktūros projektams, kurie galbūt nėra labai komerciškai patrauklūs, tačiau prisideda prie izoliuotų rinkų problemos sprendimo, įgyvendinti laiku. Šiuo metu vienas svarbiausių mūsų uždavinių – užtikrinti, kad Swedlink būtų įrašytas į ES energetinius prioritetus ir būtų skirta 175 mln eurų.
BiL Vyriausybės verslo skatinimo programoje numatyta įsteigti eksporto skatinimo ir investicijų pritraukimo agentūras. Ar vyksta konkretūs paruošiamieji darbai ir kur tokios agentūros turėtų pirmiausia pradėti veikti?
Naujoji Vyriausybė sieks vykdyti aktyvesnę ekonominę diplomatiją ir tuo tikslu įsteigs „Invest in Lithuania“ ir „Enterprise Lithuania“ agentūras, kurios taps pagrindiniais įrankiais pritraukiant į Lietuvą užsienio investicijas, skatinant lietuviškų prekių eksportą. Dabar vyksta intensyvūs paruošiamieji darbai steigiant šias agentūras. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių plane Ūkio ir Užsienio reikalų ministerijoms pavesta parengti teisės aktų, reikalingų Eksporto tarybai, taip pat Investicijų pritraukimo fondui (Invest in Lithuania) įsteigti, projektus.
|
||
|
||
|
