Aleksandras KUNDROTAS

 

   Lietuvoje tėra 23,4 proc. inovatyvių įmonių, tačiau jos sukuria daugiau kaip pusę šalies BVP. Tai parodo, kur Lietuva turėtų nukreipti savo ir Europos Sąjungos (ES) skiriamą paramą. Inovacijų reikia tam, kad įmonės padidintų savo darbo našumą, gebėtų išsilaikyti konkurencinėje kovoje ir didintų eksportą. Pigios darbo jėgos etiketę nusikratanti Lietuva turėtų suskubti kurti naujus inovatyvius produktus. 

 

   Apie tai „Best in Lithuania“ kalbėjosi su Lietuvos ūkio ministerijos sekretoriumi Arūnu Keraminu.

 

---

  

   BiL: Lietuvoje dar niekada nebuvo ketinta skirti tiek paramos inovacijų plėtrai. Į ką bus atsižvelgta skirstant 2,56 mlrd. litų Europos Sąjungos paramos inovacijoms ir technologijų plėtrai?

   - Kaip tinkamai pastebėjote, 2,5 mlrd. skirta priemonėms, susijusioms su moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijomis. Lėšos sutelktos į pirmą ekonomikos augimo veiksmų programos prioritetą – „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (MTTP)“. Šią sritį kuruoja Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos, nes čia reikalingos abiejų šalių – mokslo ir verslo – pastangos ir veiksmų koordinavimas. Kalbant apie uždavinius - jų yra keturi. Tai viešosios ir privačios MTTP bazės stiprinimas (įranga, laboratorijos ir kt.), viešojo sektoriaus MTTP veiklos efektyvumo ir prieinamumo įmonėms didinimas (viešoji MTTP infrastruktūra ir paslaugos verslui), MTTP veiklos aktyvumo privačiame sektoriuje didinimas (MTTP veiklos finansavimas) bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo MTTP srityje gerinimas.

   Be to, prie inovacijų ir technologijų plėtros nemažai prisidės ir antrasis Ekonomikos veiksmų programos prioritetas – verslo produktyvumo didinimas. Jam numatyta skirti apie milijardą litų, pradedant technologinės įrangos atnaujinimu ir baigiant elektroninio verslo sistemų diegimu įmonėse. Be to, yra numatyta diegti modernias vadybos sistemas, skatinti eksportą, sparčiau įgyvendinti strategiją, - tai leistų įmonių atstovams nuvažiuoti į parodas, paramos galima tikėtis netgi eksporto vadybininkams įdarbinti.

   Ekonomikos augimo veiksmų programos lėšos skirtos valstybės makroekonominėms priemonėms, kurių taikymas turės įtakos konkurencingumui ir inovatyvumo plėtrai skatinti, orientuojantis ne tik į vidaus, bet ir užsienio rinkas.

 

   BiL: Kokie Lietuvoje pagaminti inovatyvūs produktai gali būti sėkmingai eksportuojami?

 

   - Norėdami patekti į užsienio rinkas, turime sukurti prekę, su kuria galėtume sėkmingai konkuruoti tarptautiniu mastu. Turime pasiūlyti tokią prekę ar paslaugą, kuri ne tik rastų savo nišą, bet ir sugebėtų sėkmingai konkuruoti bei išsilaikyti. Iš tiesų Lietuvos įmonės eksportuoja nemažai tokių produktų. Tik norėtųsi matyti šiek tiek kitokią eksporto struktūrą - daugiau aukštų technologijų, didesnės pridėtinės vertės produktų.

 

   BiL: Kita vertus, Lietuva dar sunkiai nusikrato pigios darbo jėgos ir pigių vietos žaliavų valstybės etiketės. Ar tai nekiša kojos galimybei atsirasti vis daugiau inovatyvių produktų?

 

   - Manau, kad Lietuva sėkmingai atsikrato tos etiketės. Kalbantis su užsienio investuotojais, neretai jų akyse pastebi nuosistebėjimą, kai šie sužino, kokie šiandien mūsų šalyje atlyginimai ar darbo sąlygos. Tas pigios šalies stereotipas jau praeitis. Kalbant apie galimas eksporto rinkas, norėtųsi matyti daugiau eksportuojančių inžinerinės pramonės atstovų, pavyzdžiui, prietaisų gamintojų. Aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių įmonės taip pat turėtų aktyviau brautis į užsienio rinkas. Lietuvoje turime aktyviai veikiančių informacinių technologijų (IT), lazerių gamybos kompanijų, tačiau tik kelios yra biotechnologijų įmonės. Siekdami gausinti tokių įmonių skaičių, skatinti jų steigimąsi, numatome skirti finansavimą. Gauta parama padėtų šioms įmonėms sustiprėti, suteiktų joms daugiau galimybių ateityje pasinaudoti ES struktūrine parama.

 

   BiL: Kokius sektorius reikėtų remti, kad Lietuvoje atsirastų daugiau inovatyvių produktų, orientuotų į užsienio rinkas?

 

   - Sakoma, kad nėra neinovatyvių sektorių, yra tik neinovatyvios įmonės. Gali būti visai neinovatyvi lazerių gamybos firma, kuri pateikia tokį pat produktą kaip ir prieš 10 metų ir nesirengia nieko keisti. Tačiau gali būti labai inovatyvi medžio apdirbimo įmonė, kuri diegia naujas technologijas, taiko procesų valdymo sistemas. Kam reikalingos inovacijos? Tam, kad padidėtų produktyvumas, būtų mažesnės sąnaudos, didėtų konkurencingumas. Apskritai , kad įmonės būtų suinteresuotos nuolat siekti unikalumo – atrasti tai, ko iki šiol niekas nedarė.

   Sunku įvardyti vieną ar kitą sektorių konkrečiai, nėra bendros formulės, kuri galėtų būti raktas į būsimą sėkmę.

   Geriausių rezultatų pasiekia tos įmonės, kurios tarpusavyje derina tiek technologines, tiek netechnologines inovacijas. Kuo aukštesnė įmonės inovacinė kultūra, tuo daugiau jos pasiekia, nelygu kokioje srityje dirba. Kaip pavyzdį galima paminėti Švedijos įmonę „Ikea“, kuri garsėja organizacinėmis inovacijomis. Įmonės specialistai žino, kaip pasirinkti gamybos vietą, kaip organizuoti gamybos procesą. Iki šiol pas mus daugiau kalbama apie technologines inovacijas, tačiau reikėtų daugiau dėmesio skirti inovacijoms vadyboje, rinkodaros inovacijoms.

   Skirdama paramą inovacijoms Ūkio ministerija vadovaujasi dviem prioritetais: numatytos priemonės, susijusios su žinių kūrimu; įmonių gebėjimas investuoti į technologijas, siekiant didesnio produktyvumo, diegti elektroninį verslą. Numatyta diegti ir naujų vadybos metodų bei sistemų. Minėtos priemonės pagrįstos komercine logika: bus investuojama tik ten, kur bus grąža, plėtros potencialas, t. y. ten, kur yra inovuojama, rinkai pateikiama išskirtinė produkcija. 

 

   BiL: Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, Lietuvoje tėra 23,4 proc. inovatyvių įmonių. Kaip manote, kodėl tiek nedaug?

   Iš tiesų statistikos apie inovacijas įmonėse labai stinga. Kad ir šis inovacinės veiklos tyrimas, kuris atliekamas kas ketverius metus, gali būti jau senstelėjęs. Kita vertus, tos inovatyvios įmonės Lietuvoje sukuria pusę šalies BVP. Tai parodo jų indėlį į šalies ūkį, parodo, kuria kryptimi mums visiems reikia judėti. Sunku pasakyti – mažas tai ar didelius skaičius. Šis rodiklis atitinka naujųjų ES šalių situaciją. Vis dėlto sunku palyginti kokybine prasme, nes inovatyvios įmonės Lietuvoje gali labai skirtis nuo atitinkamų įmonių kitose ES šalyse, ypač pirmaujančiose inovacijų srityje. Dažniausiai taikomas šalies inovatyvumą parodantis indikatorius - išlaidų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai procentas nuo BVP. Lietuva pagal verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą nuo ES vidurkio atsilieka daugiau nei septynis kartus. Čia yra ir inovacijų kultūros klausimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiančios inovatyvios įmonės neskuba apskaityti inovacijų lygio. Lietuvos Rrspublikos Seimui patvirtinus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, atsiras lengvatos įmonių investicijoms į tyrimus, technologijų plėtrą, taigi įmonės bus suinteresuotos tokias investicijas deklaruoti. Manau, kad šis rodiklis turėtų pasikeisti.       

   Lyginant kultūrų ypatumus, derėtų paminėti, kad pažengusiose šioje srityje šalyse, tokiose kaip Švedija, Suomija, įmonėms yra garbė save pristatyti kaip inovatyvias kompanijas. Įmonės pateikia informaciją apie samdomų tyrėjų, mokslininkų skaičių, o statistikos specialistai tai įtraukia į bendrą apžvalgą. Todėl rodiklai, susiję su inovacijų plėtra, dažnai gerokai skiriasi ir dėl skirtingo požiūrio, kitokios inovacijų kultūros.

 

   BiL: Kaip vertintumėte mokslo ir technologijų parkų, klasterių (grupių), technologijų platformų, integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtrą Lietuvoje? Atrodo, Lietuvoje apie tai šnekama jau ganėtinai ilgai, tačiau bendrame inovacijų žemėlapyje tai nėra patys ryškiausi akcentai.

   - Visus šiuos vienetus reikėtų išskirti į tam tikrus blokus. Tai daugiausia susiję su bendradarbiavimo kultūros plėtojimu. Pavyzdžiui, klasteriuose juridiniai asmenys bendradarbiauja pagal konkrečią sritį – produkto kūrimo grandinę – verslo sistemą, kuri kuriama siekiant didesnio tiek gamybos, tiek kitų procesų efektyvumo, kartu ir pelno. Klasteryje partnerius sieja ekonominė nauda bendradarbiaujant. Jei pavyksta į šį bendradarbiavimo tinklą įtraukti ir mokslo atstovus, tai verslo sistema tampa dar efektyvesnė.

   Tuo tarpu technologijų platformos yra mokslo ir verslo bendravimo iniciatyva, kur susirenka tam tikros technologijų krypties atstovai: tiek verslo, tiek mokslo šalys ir nustato bendras tos krypties ateities perspektyvas, kryptis, kur link reikia judėti, kad būtų pasiektas technologinis proveržis.

Slėniai, mokslo ir technologijų parkai, technologiniai inkubatoriai – tai inovacijų politikos įgyvendinimo instrumentai. Jie padeda susišnekėti verslui ir mokslui, skatina jų bendradarbiavimą, remia naujo inovatyvaus verslo kūrimą, jo plėtojimą. 

   Lietuvoje yra patvirtintos net penkių slėnių vizijos. Tai daug ar mažai? Man teko lankytis daugelyje užsienio mokslo ir technologijų parkų. Lietuvoje kuriama kai kas panašaus, kas jau įgyvendinta Didžiojoje Britanijoje, kitose Vakarų valstybėse. Jei mūsų slėniuose atsiras vietos verslui, bus teikiamos profesionalios paslaugos aukštoms technologijoms plėtoti, mokslininkams tobulėti, tai bus tikrai efektyvus inovacijų politikos įrankis.

 

   BiL: Ar klasteriams atsirasti kojos nepakiš gamintojų baimė, kad taip gali nutekėti kompanijos komercinės ar technologinės paslaptys? Juk ir lietuviškas mentalitetas čia gali būti kone trukdis klasteriams normaliai funkcionuoti.

 

   - Gerai pastebėjote, mentalitetas ir bendradarbiavimo kultūra daug reiškia. Gal tik laikas ir geri pavyzdžiai visa tai gali pakeisti. Norėdami pagreitinti šiuos procesus, esame numatę ES struktūrinės paramos priemonių. Pavyzdžiui, klasterizacijos didesnei plėtrai ir panašių įmonių grupė gali įsteigti bendrą mokslinių tyrimų ar mokymų centrą, kurio laboratorijomis gali naudotis visi klasterio nariai. Tačiau klasteris turėtų būti aiškiai orientuotas į tarptautines rinkas ir ekonomikos augimą. Vidaus rinka yra per maža, reikėtų mąstyti globaliai.

 

   BiL: Kokių dar naujovių numatyta inovacijų rėmimo srityje 2007-2013 metų laikotarpiu?

 

   - Šiam 2007-2013 metų ES paramos panaudojimo periodui atsirado daugiau paramos priemonių, palyginti su 2004-2006 metų laikotarpiu. Pirmiau nemažai paramos buvo skiriama didesnėms įmonėms, sugebančioms geriau parengti investicinius planus. Taigi nedaug įmonių paimdavo didelę sumą pinigų, ir tuo visa parama baigdavosi. Tačiau dabar situacija keisis, nes atsirado paramos rūšių, skirtų tik smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, jų technologiniams procesams plėsti. Pavyzdžiui, smulkiosios ir vidutinės įmonės, pasinaudodamos parama, gali atlikti inovacinių projektų techninių galimybių studijas, diegti e-verslo sistemas, pažangius vadybos metodus. Be to, numatyta 433 mln. litų skirti finansinės inžinerijos priemonėms. Ši naujovė susijusi su rizikos kapitalo skatinimu, paskolų garantijų fondų sudarymu, mikrokreditavimu. Įmonės taip pat galės pretenduoti į paskolų palūkanų dalinį kompensavimą. Šios visos priemonės nestandartinės, jos reikalauja šiek tiek daugiau išradingumo, bet mes tikimės, kad dar šiemet visa tai sėkmingai bus pradėta įgyvendinti.