READ COMPLETE MAGAZINE HERE
SKAITYKITE ŽURNALĄ TIESIOG ČIA
SKAITYKITE ŽURNALĄ TIESIOG ČIA
Konkursai "Lietuvos metų gaminys 2011" ir "Sėkmingai dirbanti įmonė 2011"
/2012
Kur veda gintaro kelias?
Jūratė MOCKUVIENĖ
Bronzos amžiaus viduryje, maždaug 1200 m. prieš Kristų, veneti gentys pradėjo keltis į dabartinę Slovėnijos teritoriją palei Gintaro kelią, kuri, istorikų duomenimis, ir anuo metu buvo tankiai apgyvendinta. Juos galima vadinti Slovėnų tautos protėviais.
Slovėnijos teritorija geografiškai yra reikšminga kaip Centrinės Europos kelių kryžkelė. Archeologiniai kapaviečių tyrinėjimai rodo, kad veneti tapo prekiautojais, palaikiusiais glaudžius ryšius su Baltijos šalimis. Viena iš paklausiausių prekių buvo gintaras, iš kurio jie gamino vertingus juvelyrinius dirbinius.
Jei prieš daugelį amžių veneti labai aktyviai prekiavo su Baltijos valstybėmis, tai 2008 m. įsteigus Lietuvos ambasadą Slovėnijoje atėjo laikas Lietuvai atnaujinti ir išvystyti naujus ekonominius ryšius. Apie Lietuvos ir Slovėnijos bendradarbiavimą bei verslo galimybes išsamiau papasakojo Lietuvos ambasadorius Slovėnijoje RIMUTIS KLEVEČKA.
BiL Kuo patraukli Slovėnija šiandien?
Yra daug požymių, kurie daro Slovėniją patrauklia plačiajai Lietuvos verslo bendruomenei. Valstybėje – daugiau nei 2 mln. gyventojų ir susiformavusi gana stabili daugiapartinė sistema. Slovėnija iš kitų ES valstybių naujokių išsiskiria gerais makroekonominiais rodikliais. Per pastaruosius 10 metų vidutinis ekonomikos augimas siekė 4 proc. 2007 m. buvo 6,8 proc., 2008 m. 1 pusmetį – 5,5 proc.
Kaip ir Lietuva, Slovėnija į ES įstojo 2004 m. gegužės 1 d., o eurozonos nare tapo nuo 2007 m. sausio 1 d. Šiai valstybei 2008 m. 1-ąjį pusmetį buvo patikėta pirmininkauti ES. Slovėnija pakviesta prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD).
Lietuvai Slovėnija patraukli kaip tramplinas į didžiulę 450 mln. Balkanų šalių vartotojų rinką. Gyventojai yra išsilavinę ir mokantys keletą užsienio kalbų. Daugelis Lietuvos verslo atstovų gali patvirtinti, kad neturint darbo patirties Slovėnijoje sunku įeiti į protekcionistines ir labai saugomas Balkanų rinkas.
Daugiausia į Lietuvą eksportuoja Slovėnijos vaistų kompanijos: KRK, LEK D.D., taip pat „Trimo“, Gorenje“. Lietuvos įmonių sąrašas ilgas, tačiau atkreipčiau dėmesį į Plungės kooperatinės prekybos gaminius, UAB „Fermentas“, UAB „Eurovaistinė“, „Arvi fertis“, UAB „Terra“, UAB „Ekspla“ ir kt
„Trijų žingsnių“ programa
BiL Lietuva kartu su Slovėnija pradėjo „trijų žingsnių programą“. Pakomentuokite ją išsamiau ir, kaip manote, ar ji pasiteisins?
2008 m. pradėtas dvišalių Lietuvos-Slovėnijos ekonominio bendradarbiavimo skatinimo renginių ciklas.
LR ambasada Slovėnijoje kartu su Slovėnijos pramonės ir prekybos rūmais šiemet birželio 19 d. surengė konferenciją „Lietuva: naujos galimybės verslo, inovacijų ir turizmo vystymui Baltijos jūros regione“. Tai pirmasis bendros „trijų žingsnių“ programos renginys, siekiantis supažindinti Slovėnijos verslo atstovus su perspektyviomis ekonominio bendradarbiavimo su Lietuvos partneriais galimybėmis.
Į konferenciją susirinkusiems Slovėnijos įmonių atstovams buvo pateikta pastarųjų metų Lietuvos ekonominio vystymosi apžvalga. Lietuvą stengiausi pristatyti kaip „patogius vartus“ į visą Baltijos jūros regioną.
Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas teigė, jog dėl savo dydžio, problemų ir uždavinių panašumo Slovėnija ir Lietuva gali būti puikios, viena kitą papildančios partnerės, ieškant inovatyvių būdų efektyvinti ekonominius procesus.
Klaipėdos teritorinės muitinės vadovas Antanas Šipavičius ir Klaipėdos uosto administracijos informacinių technologijų departamento vadovas Algimantas Žygus kvietė Slovėnijos verslininkus atrasti patogų, saugų bei greitą kelią savo prekėms į daugelį sparčiai besivystančių pasaulio rinkų per modernizuojamą Klaipėdos uostą.
„Norint bendradarbiauti, būtina artimiau susipažinti. Tad atvykite, pamatykite ir pajuskite iki šiol menkai pažįstamą Lietuvą“ – tokia buvo Lidijos Bajarūnienės, Lietuvos Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos pranešimo žinia.
Konferencijoje savo patyrimu su susirinkusiais dalijosi Lietuvos rinkoje sėkmingai dirbančių Slovėnijos įmonių „Gorenje“ ir „Trimo“ atstovai. Paklausę jaunų Lietuvos akordeono muzikantų trio „Chill out“, renginio svečiai galėjo paragauti tradicinių lietuviškų valgių ir gėrimų.
Slovėnijos pramonės ir prekybos rūmai bei Lietuvos ambasada Slovėnijoje kartu su Tarptautiniais prekybos rūmais (ICC Lietuva) planavo kartu surengti dar du „trijų žingsnių programos“ renginius: suorganizuoti abiejų šalių verslo atstovų grupių vizitus į Lietuvą ir Slovėniją. Dėl nuo ambasados nepriklausančių aplinkybių (rinkimų į parlamentą Slovėnijoje, po to – Lietuvoje) teko nukelti vizitus ateičiai.
Prioritetas – moksliniai tyrimai ir inovacijos
BiL Kur ieškoma galimų sąlyčio taškų?
Pirmiausia – bendradarbiavimas su mokslo elitu dėl investicijų ir įnovacijjų pritraukimo į mokslinių tyrimų ir informacinių technologijų sektorius.
21-ojoje Bledo e-Konferencijoje užmegztas darbinis kontaktas su vienu konferencijos organizatoriumi Mariboro Universiteto veiklos organizavimo fakulteto profesoriumi ir e-Centro direktoriumi Jože Gričar. Ši konferencija yra viena pagrindinių minėtos temos konferencijų ES ir yra remiama ES Informacinės visuomenės ir media direktorato bei Europos Parlamento.
Praėjusiais metais vyko konferencija, pavadinta e-Bendradarbiavimas: kliūčių įveikimas per multikanalinę sąveiką. Atkreiptas dėmesys į inovatyvius e-Regionus: Baltijos, Centrinės Europos, Šiaurės šalių, Viduržemio jūros, pietryčių Europos regionus. Konferencijos tema ypač aktuali Pasaulinės finansų krizės akivaizdoje. Šiandien ES valstybėms geriau bendradarbiauti trukdo lyderystės nebuvimas e-bendradarbiavimo srityje, todėl IT rinkos fragmentavimas tampa rimta problema, kuriant ES, kaip vieningos IT e-rinkos, modelį.
Jungtinių technologijų iniciatyvų bei Jungtinių tarpvalstybinių programų iniciatyvos tampa labai aktualios taupant ES lėšas ir efektyviai jas panaudojant. Šioje srityje Slovėnija būtų labai tinkamas Lietuvos partneris prisijungiant prie ES iniciatyvų. Slovėnijos ambasados nuomone, Lietuvos dalyvavimas šiose iniciatyvose nėra skatinamas valstybės. Todėl reikia platesnio Lietuvos Universitetų įtraukimo į e-Bendradarbiavimo iniciatyvų tinklą. Slovėnija šiuo atveju būtų geriausias partneris.
Norėčiau atkreipti dėmesį apie mūsų atstovų dalyvavimą dar dviejuose Lietuvai labai svarbiuose renginiuose: 10-ą kartą vykusiose „Merkur dienose 2008“, skirtose baigusiems bei tęsiantiems studijas studentams ir dalyvavimas 16-oje tarptautinėje konferencijoje „Verslas&Vyriausybė&Diplomatijos vadovai apie inovatyvų sienos kirtimą „e-Region“. Renginyje dalyvavo Europos Komisijos atstovų, Lietuvos ir Suomijos ambasadoriai, slovėnai bei kitų tautybių studentai, studijuojantys Mariboro Universitete.
Konferencijoje buvo pristatytas Informacinės visuomenės plėtros komiteto rengto konkurso „Naujasis knygnešys 2008“ laureatas – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos su partneriais projektas KIPIS (Krovinių ir prekių informacinė sistema). Projektas bus taip pat pristatytas Pasaulio viršūnių apdovanojimų (WSA) 2008 metų konkursui, kurio nugalėtojai bus skelbiami 2009 m. birželį vyksiančios ceremonijos metu.
BiL Ar taps mokslas ir inovacijos bendradarbiavimo katalizatoriumi?
Šiuo metu ypač skatiname bendradarbiavimą tarp Liublianos Universiteto mechaninės inžinerijos fakulteto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkų. Profesorius Vytautas Ostasevičius derasi su prof. Jože Duhovnik dėl bendros įmonės įkūrimo. Sėkmės atveju šis Lietuvos universitetas turėtų puikią galimybę perimti Slovėnijos inovacijų proceso valdymo patirtį. Mūsų žiniomis, šiandien nė viena Lietuvos aukštoji mokykla ar Universitetas neruošia vadybininkų, sugebančių planuoti inovacijas ir inovacijų metu parduoti sukurtus produktus.
Dar neatrasta Slovėnijos rinka
BiL Kur esame šiandien? Ar galime vadintis rimtais Slovėnijos prekybos partneriais?
Kaip rodo statistika, Lietuva pagal eksportą į Slovėniją yra tik 33 vietoje ir gerokai atsilieka nuo Vokietijos, Italijos, Kroatijos arba naujųjų ES valstybių: Lenkijos ir Vengrijos.
2007 m. Lietuvos užsienio prekybos apyvarta su Slovėnija sudarė 61,6 mln. EUR. Slovėnijos Statistikos departamento duomenimis, užsienio prekyba su Lietuva sudarė 70,46 mln. eurų. Skirtumas – 8,85 mln.EUR. Kol kas nepavyko išsiaiškinti šio neatitikimo priežasties. 2008 m. 8 mėnesių duomenys rodo, kad Slovėnijos eksportas į Lietuvą mažėjo 22,1 proc., o importas didėjo 35,7 proc.
Įvertinus ekonominės krizės įtaką tarpusavio prekybai galima teigti, kad 2008 m. išliks panašios kaip 2007 m. apimtys, tačiau su ryškia Lietuvos eksporto didėjimo tendencija Lietuvos naudai. Šiuo metu yra žinomos 36 Lietuvos firmos, kurios eksportuoja į Slovėniją.
Kokios gi Lietuvos prekybos su Slovėnija tendencijos 2005–2007 m., po Lietuvos įstojimo į ES. 2005–2006 m. tarpusavio prekyba augo 25 proc., 2006–2007 m. – 30,7%, ir jei ne pasaulinė ekonominė krizė 2007–2008 m. prekybos augimas galėjo sudaryti daugiau negu 36 proc. Palyginus Lietuvos užsienio prekybos tendencijas 2008 m. sausio – lapkričio mėnesiais tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu matome, kad atmetus mineralinius produktus eksportas didėjo 13 proc., o importas 0,4 proc. Kadangi Lietuvos mineralinių produktų eksportas į Slovėniją yra labai nežymus, tai galime daryti išvadą, kad Lietuvos verslininkai pradeda atrasti Slovėnijos rinką, kuri suradus patikimus partnerius galėtų išsiplėsti ir į Balkanų rinką.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
/klevecka.jpg)
/slovenija_piran_1.jpg)
/slovenija_piran.jpg)
/slovenija_triglav.jpg)
