Konkurso pagrindinis tikslas – skatinti Lietuvos verslo plėtrą, didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą vidaus rinkoje. Taip pat siekiama reklamuoti ir įtvirtinti užsienyje šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas, jų kūrėjus ir gamintojus, įtikinti tarptautinį vartotoją rinktis ir įsigyti kokybišką lietuvišką produktą ar prekę.

Apie konkurso sumanymą ir teikiamą naudą kalbamės su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Prezidentu dr. Bronislovu Lubiu.

 

BiL Jau daugiau nei dešimtmetį gyvuojantis konkursas vis dar sulaukia didelio įmonių susidomėjimo. Kodėl apskritai kilo idėja jį organizuoti?

 

Šis konkursas nėra koks nors unikalus pasaulyje. Lietuvoje jis jau įsitvirtino ir tapo gana reikšmingas tiek verslui, tiek visuomenei. Pastebėjome, kad per tokį gana ilgą laikotarpį mažai kas atkreipia dėmesį, kas jį organizuoja, bet stengiasi įsiminti įmones, konkurso nugalėtojas, nes jos svarbios valstybiniu mastu. Įmonėms – tai ne tik darbo įvertinimas, bet ir paskata dar geriau pasirodyti bei pirmauti rinkoje.

Konkurso dalyvius vertina kelios komisijos, kurių nariai – tikrai kompetentingi. Lietuviško konkurso specifika ta, kad vertinami ir ne tokie grandioziniai darbai, kaip didžiosiose pasaulio valstybėse. Šiuo požiūriu kiek nusileidome, nes turėjome atsižvelgti į šakinių asociacijų prašymą vertinti smulkesnius, bet tikrai įspūdingus darbus ar gaminius.

Galbūt Lietuvoje ne taip sureikšminami tokie apdovanojimai, bet užsienyje jie labai vertinami tiek kolegų, tiek konkurentų ir kovojant dėl rinkos toks apdovanojimas – išties didelė pagalba.

Žinoma, iš daugelio konkurso nugalėtojų išryškėja netgi pasauliniu mastu įspūdingi lietuvių laimėjimai biotechnologijų, lazerių srityse. Skiriamos nominacijos ir verslui nusipelniusiems asmenims. Laikomės nuostatos, kad negalima kalbėti tik apie negatyvius dalykus, ypač šiandien, kai Europoje ir Pasaulyje egzistuoja krizė. Tačiau kas itin svarbu norint išbristi iš šios situacijos – tai konsolidacija: visuomenės, valdžios ir verslo. Kol to nebus plačiąja prasme, ekonomikos sunkmečio pasekmes panaikinti bus kur kas sunkiau.

 

BiL Kaip per konkurso gyvavimo laikotarpį pasikeitė Lietuvos įmonės?

 

Regime spartų jų tobulėjimą. Nenorėčiau konkrečiai vardinti, bet bendra kryptis akivaizdi. Pažvelgus į paties konkurso istoriją matyti, kad anksčiau buvo gerokai daugiau įvairesnių nominacijų. Ilgainiui jas sumažinome ir sugriežtinome reikalavimus. Tai labai paveikė pristatomų gaminių ar paslaugų kokybę. Taigi kokybiniai reikalavimai auga, o įmonės vertina ir gerbia šias nominacijas.

 

BiL Grįžkime prie ekonomikos sunkmečio temos, kaip Jūsų nuomone tai paveiks verslą?

 

Įmonių vadovams, kolektyvams palinkėčiau iš naujo pažvelgti į vertybes ir siekti kokybės, nes kitaip išgyventi bus labai sunku. Kiekvienas ūkinis subjektas pirmiausia turėtų įvertinti veiklos kaštus ir kol kas nemažinti atlyginimo darbuotojams. Dabar dar daugelis tikrai turi rezervų. Nuo to reikia ir pradėti – įvertinti savo realias galimybes.

Rinka negailestinga: arba tu gebi padaryti daiktą tokį, kuris yra gana nebrangus ir kitoks, patrauklus pirkėjui, arba, jei nesugebi, reikėtų atiduoti tą teisę kitam. Mūsų visuomenė tai turės labai skaudžiai patirti.

 

BiL Lietuvos pramonininkų konfederacija negaili patarimų Lietuvos Seimui ir Vyriausybei. Ko galima būtų palinkėti šiandienos valdžiai?

 

Valdžios sprendimai turi būti pamatuoti, ypač didinant mokesčius. Tai ne tik materialinė, bet ir moralinė atsakomybė. Šiame kontekste norėčiau prisiminti čekų pavyzdį. Jie ilgai mąstė, kaip padidinti čekiško alaus eksportą į Vokietiją. Galiausiai kažkam iš valdžios „galvų“ toptelėjo: kam eksportuoti alų, kai geriau „importuoti“ vokietį. Sukurta palanki mokesčių sistema, sumažintas akcizo mokestis alui, sustiprinta maisto kokybės priežiūra ir per kelerius metus tris kartus išaugo čekų alaus apyvarta. Pamatuoti valdžios sprendimai duoda didelę ekonominę naudą.

Esu įsitikinęs, kad ne tik radikaliais sprendimais galime pasiekti gerų rezultatų. Reikia labai gerai jausti visuomenės pulsą. Dažnai tie, kurie imasi permainų, patys gerokai atsilieka nuo bendro visuomenės mentaliteto.

 

BiL Jūsų palinkėjimas įmonėms.

 

Pirmiausia – kantrybės. Sugebėti rasti jėgų ir sugebėti generuoti. Tie, kurie sugebės generuoti: tiek naują kūrinį, tiek naują verslo šaką, įsitvirtindami ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose, išsilaikys.