READ COMPLETE MAGAZINE HERE
SKAITYKITE ŽURNALĄ TIESIOG ČIA
SKAITYKITE ŽURNALĄ TIESIOG ČIA
Konkursai "Lietuvos metų gaminys 2011" ir "Sėkmingai dirbanti įmonė 2011"
/2012
INOVADIS tinkle buriasi mokslo ir verslo profesionalai
/jucevicius.jpg) Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį subrendo gausi plejada aukšto lygio įvairių vadybos ir verslo sričių mokslininkų bei praktikų – įmonių vadovų ir specialistų. Taip pat subrendo nauja karta jaunų profesionalų, įgijusių šiuolaikinį išsilavinimą geriausiuose šalies ir užsienio universitetuose. Jie yra pasklidę po daugelį šalies įmonių, organizacijų, universitetų, ten bando efektyviai realizuoti savo kompetenciją. Dalis jų buriasi į įvairius klubus, ieško kitokių bendradarbiavimo formų. Tačiau tai daugiau epizodinės ir atsitiktinės pastangos, neduodančios didelio sinerginio efekto. Dažniausiai paskęstama rutinoje, nespėjama domėtis profesinės kompetencijos augimui svarbiomis naujovėmis, o praktinė veikla neretai apsiriboja tik darbu savoje ir savai organizacijai. Komunikavimo ir bendradarbiavimo tarp susijusių sričių profesionalų stoka – akivaizdi problema. Ypač gili takoskyra ir netgi nepasitikėjimas pastebimas tarp mokslo ir verslo profesionalų.Mokslininkų iniciatyva įsteigtu nacionalinio konkurencingumo kompetencijos tinklu INOVADIS bus stengiamasi šią problemą spręsti. Išsamiau apie projektą papasakojo jo iniciatorius Kauno technologijos universiteto Verslo strategijos instituto direktorius profesorius, habilituotas daktaras Robertas Jucevičius.
BiL Kokius tikslus, Jūsų nuomone, padės įgyvendinti INOVADIS tinklas?
Šalies konkurencingumą lemia atskirų veiklos subjektų – regionų, miestų, verslo įmonių, mokslo įstaigų, inovacijų ir kitų sistemų kokybė. Kartu šis konkurencingumas nėra paprasta aritmetinė minėtų subjektų konkurencingumo suma – ne mažiau svarbi ir jų tarpusavio darna. Todėl seniai brendo mintis sukurti sistemą, padedančią ne tik tos pačios, bet ir gretutinių sričių profesionalams – mokslininkams ir praktikams mokytis vieniems iš kitų, keistis gerąja patirtimi bei žiniomis, generuoti idėjas ir, prireikus, vienytis į ekspertų grupes iškilusioms veiklos problemoms spręsti. Suprasdami tokio darinio svarbą, KTU verslo strategijos instituto mokslininkai, kartu su Lietuvos inovacijų centru inicijavo Nacionalinio konkurencingumo kompetencijos tinklo steigimą. 2008 m. lapkričio 19 d įvyko pirmoji konferencija „Konkurencingumas ir inovacijos: keiskime požiūrį“, kurioje iš 164 dalyvių verslininkų buvo apie 120. Konferencijoje pristatyta tinklo idėja, sulaukusi tikrai didelio verslininkų susidomėjimo. Nemažai jų panoro įsitraukti į tinklo veiklą. Nacionalinio konkurencingumo kompetencijos tinklo strateginis tikslas – vienijant nepriklausomus įvairių vadybos sričių mokslininkus, tyrėjus, taip pat verslo ir kitų organizacijų specialistus – praktikus, sukurti Lietuvoje sisteminę kompetenciją, įgalinančią spręsti bet kokio sudėtingumo šalies, regiono ar įmonės konkurencingumo, vystymosi ar veiklos vadybines problemas. Šis tinklas veiks kaip klasikinis kompetencijos klasteris, kuriame administravimo bus tik tiek, kiek neišvengiamai reikia veiklai koordinuoti. Pagrindinė veikla vyks teminiuose tinkluose – konkurencingumo, inovacijų, klasterių, marketingo ir kt., kurie turės savo branduolį – „smegenų centrą“ iš 5-7 mokslo ir praktikos ekspertų, koordinuojantį teminiame tinkle dalyvaujančių specialistų veiklą. Stengsimės aprėpti daugelį pramonės ir verslo sektorių, taip pat miestų, regionų bei nacionalinio lygmens problemas. Principinė nuostata – nedubliuoti jau veikiančių organizacijų ar asociacijų veiklos, bet stengtis ieškoti veiklos sinergijos.
BiL Kokie pirmieji darbai Nacionalinio konkurencingumo kompetencijos tinklo formavimosi pradiniame etape 2009 metais?
Pirmiausia – suburti kompetentingiausius įvairių sričių profesionalus, dirbančius Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, pramonės ir verslo organizacijose, paramos verslui bei kitose institucijose, pritariančius tinklo idėjai, norinčius ir galinčius veiksmingai prisidėti prie šio tinklo misijos realizavimo. Tikimės, jog pavyks suformuoti 5 tikslinius, realiai funkcionuojančios teminius profesionalų tinklus, turinčius gyvybingus veiklą projektuojančius ir organizuojančius branduolius. Stengsimės kiekviename teminiame tinkle pasiekti konkrečių veiklos rezultatų, vertingų Nacionalinio konkurencingumo kompetencijos tinklo veikla suinteresuotoms pramonės ir verslo įmonėms, mokslo ir studijų, regioninės ar valstybės valdymo institucijoms. Teminių (tikslinių) tinklų skaičių ir tematiką lems realus šios srities profesionalų poreikis tinklaveikai. Veiklos strategiją, prioritetus, apimtis ir būdus nulems patys konkretaus teminio tinklo dalyviai, o ypač – jų branduolys. Tačiau pradiniame INOVADIS tinklo ir jo teminių tinklų kūrimosi etape, subūrus kritinę ekspertų masę, veiklą siūloma koncentruoti tokiomis svarbiausiomis kryptimis:
• turimų kompetencijų šioje teminėje kryptyje „inventorizavimas“;
• egzistuojančių veiklos problemų, žinių ar kompetencijos trūkumo atskleidimas ir šių problemų sprendimo būdų paieška;
• gerosios patirties, sėkmingų praktikų išryškinimas, mokslo žinių, atliktų ar vykdomų tyrimų sisteminimas;
• tinklo efektyvaus funkcionavimo mechanizmų kūrimas. Daugiau sužinoti apie tinklo veiklą, taip pat teikti siūlymus bei išreikšti pageidavimą įsitrauki į INOVADIS veiklą bus galima kuriamame tinklalapyje www.inovadis.lt. Naujos kartos magistro studijos.
BiL Kauno technologijos universitetas siūlo ir specifinę Žinių ir inovacijų vadybos magistro studijų programą. Gal galėtumėte apie ją daugiau papasakoti.
INOVADIS – Žinių ir inovacijų vadybos (intelektualios antreprenerystės) magistro studijų programa, skirta verslo, mokslo, valstybės valdymo ir kitų sričių profesionalams, gerbiantiems savo protą, vertinantiems žinias ir norintiems šiuos išteklius „įdarbinti“ savo asmeniniam bei institucijos klestėjimui. Studijų programos dalyviai – įvairių sričių specialistai, turintys ne mažesnį nei universitetinį pagrindinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Prioritetas teikiamas technikos, technologijų, gamtos mokslų specialistams, dalyvaujantiems ar potencialiai galintiems dalyvauti kuriant technologines inovacijas ir jų pagrindu galintiems organizuoti verslą. Kitos svarbios grupės – kūrybinių industrijų atstovai, valstybės valdymo, inovacijų paramos infrastruktūros specialistai. Tokia interesų grupių įvairovė svarbi, kad būtų galima parengti kritinę masę intelektualios antreprenerystės kompetenciją turinčių specialistų visoms socialinėms grupėms, kurių sprendimai ir veikla lemia įmonių bei organizacijų sėkmę, inovacijų sistemos efektyvumą ir šalies socialinę – ekonominę pažangą. Būtina sąlyga norintiems studijuoti šioje programoje – ne mažesnis kaip 3 metų praktinės veiklos stažas. Tokį mūsų pasirinkimą taip pat lemia šiandieninė technologijų ir gamtos mokslų aukštojo mokslo absolventų problema – jų kvalifikacija neatitinka rinkos poreikių pirmiausia todėl, kad trūksta įmonių, kurioms iš tiesų reikėtų aukščiausios kvalifikacijos gamtos ir technologijų mokslų specialistų. Antra vertus, Lietuvos valstybė, gana didelį dėmesį skirdama žmogiškųjų išteklių formavimui bei didindama inžinerinių specialybių studentų dalį bendroje studijuojančiųjų struktūroje neužtikrina, kad jie įgytų tas kompetencijas, kurių reikia vykdant inovacines veiklas. Specialistai nepasirengę kurti ir plėtoti naujomis technologijomis pagrįstų verslų. Tokių įmonių kūrimas ir vystymas visų pirma reikalauja išskirtinių kompetencijų, kurių tradicinių vadybos ir administravimo programų magistrai nėra įgiję, nes jie stokoja technologinės kompetencijos, būtinos inovacinei veiklai pramonėje. Kita vertus, dabartiniai technologinių ir gamtos mokslų absolventai praktiškai nėra įgiję reikalingų žinių ir intelektinio kapitalo, žinių organizacijos valdymo, intelektinės antreprenerystės kompetencijų, kurios leistų jiems sėkmingai kurti ir vystyti novatoriškas įmones bei inovacinius verslo tinklus. Tokie specialistai ypač svarbūs ir mokslo įstaigoms, institutams, kurie stokoja mokslo žinių pavertimo inovacijomis bei ekonominės veiklos rezultatu kompetencijos. Todėl į šias studijas kviečiame ir mokslininkus, turinčius gamtos, technikos ar kitos mokslo srities magistro ar daktaro laipsnį ir norinčius padėti savo organizacijai žinias paversi produktyviu ekonominiu rezultatu. Pateikiamas platus studijų dalykų asortimentas, kurio nerasite jokioje kitoje studijų programoje, tačiau svarbiausi yra šie: žinių valdymas, žinių organizacijos valdymas, intelektinio kapitalo valdymas, inovacijų valdymas, žmogiškųjų išteklių valdymas žinių organizacijoje, vertės inovacija, inovacijų marketingas, strateginis žinių organizacijos valdymas, intelektuali antreprenerystė, kūrybinės veiklos organizavimas, tinklų kūrimas ir valdymas, verslo ir socialinė įžvalga bei kiti. Kauno technologijos universitetas savo strateginiu tikslu deklaruoja tapsmą mokslo ir inovacijų universitetu. „Žinių ir inovacijų vadybos“ programa turi tapti pirmuoju realiu žingsniu šį strateginį tikslą pradedant įgyvendinti studijose. Programą realizuoja Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Verslo strategijos institutas.
|
||
|
||
|
