SKAITYKITE ŽURNALĄ TIESIOG ČIA
SKAITYKITE ŽURNALĄ TIESIOG ČIA
Didmeninė ir mažmeninė prekyba, bankininkystė, nekilnojamasis turtas bei jo nuoma, trąšų gamyba – pagrindinės sritys, kurios šiuo metu Balkanų pusiasalio valstybėse domina Lietuvos verslininkus. Investicijos į šias ir kitas ekonominės veiklos sferas nuolat didėja.
Europos Sąjungos (toliau ES) naujokėse – Rumunijoje ir Bulgarijoje – mūsų šalies įmonės investavo 108,2 mln. litų (31,3 mln. eurų, arba 3,0 proc. Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje).
Taigi Balkanų pusiasalio valstybėse Lietuvos verslas šių metų pradžiai buvo investavęs apie 300 mln. litų (daugiau nei 80 mln. eurų).
Garsina bankas ir trąšos
Serbijoje, kuriai pagal mūsų šalies verslo investicijas užsienyje tektų 9 vieta, veiklą vykdo 4 Lietuvos investuotojai. Pagrindinės jų veiklos kryptys – apdirbamoji gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba. Aktyviai Serbijoje dirba ARVI įmonių grupė, ten turinti įmonę „HIP-Azotara“ d. o. o., kuri užsiima trąšų gamyba ir prekyba.
Pagal Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje dydį Bosnijai ir Hercegovinai tektų 12 vieta. Lietuvos atstovai čia dažniausiai imasi finansinio tarpininkavimo ir nekilnojamojo turto sandorių. Šioje šalyje registruoti 2 Lietuvos investuotojai.
Pagrindinė vieno pirmųjų užsienio kapitalo bankų Bosnijoje ir Hercegovinoje - „Balkan Investment Bank AD“, oficialią veiklą pradėjusio 2000 metais, steigėja (akcininkė) yra UAB „Ūkio banko investicinė grupė“. Šiandien šis bankas – šalies elektroninės ir investicinės bankininkystės lyderis. Vis dėlto didžiausia UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ investicija Bosnijoje ir Hercegovinoje – aliuminio oksido (molžemio) gamykla (dirba 1 100 darbuotojų) ir kelios boksitų (molžemio gamybai reikalinga žaliava) kasyklos. Lietuvos bendrovė siekė privatizuoti Bosnijos ir Hercegovinos pietuose, Mostaro mieste, esančią aliuminio gamyklą „Aliuminij” ir turėjo ambicingų jos (gamyklos) plėtros planų, tačiau teigiamo rezultato nesulaukta.
Vos vienas Lietuvos investuotojas savo kapitalą ryžosi panaudoti Kroatijoje (pagal mūsų šalies investicijų užsienyje dydį Kroatijai tektų 20 vieta). ARVI įmonių grupei čia priklauso įmonė ARVI d. o. o., kuri užsiima trąšų pardavimu. ARVI įmonių grupės planuose – trąšų gamyklos statyba Osijek mieste.
Rimtų ketinimų Kroatijoje turėjo ir kitos Lietuvos įmonės. UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ dalyvavo Šibeniko aliuminio gamyklos privatizavime, tačiau teigiamo rezultato nesulaukta. Tuo tarpu UAB „ŽIA valda“ atsisakė verslo interesų Kroatijoje: turizmo ir viešbučių komplekso „Maestral Hotels“, esančio vakarinėje Dubrovniko miesto dalyje, privatizacija dėl neaiškių priežasčių buvo atidėta.
Vieni ateina, kiti – traukiasi
Pakankamai įdomi Lietuvos verslui yra ES naujokė Rumunija, pagal mūsų šalies tiesioginių investicijų užsienyje dydį, užkopusi į 11 vietą. 6 oficialiai registruoti mūsų šalies investuotojai čia daugiausia verčiasi nekilnojamojo turto bei jo nuomos verslu.
Kelis nekilnojamojo turto projektus Rumunijoje vykdo AB „Hanner“, UAB „Europa Group“. ARVI įmonių grupei Rumunijoje priklauso įmonė „ARVI AGRO S.R.L.“, užsiimanti trąšų pardavimu. Arco Real Estate grupei Rumunijoje priklauso įmonė S.R.L. „Arco Real Estate Consulting“. Kelionių organizatorius „Novaturas“ Rumunijoje yra įsteigęs bendrovę „Novatours Holidays“.
AB „Hanner“ ir UAB „Europa Group“ planuoja plėsti savo veiklą ne tik sostinėje, bet ir regioniniuose centruose. ARVI įmonių grupė sėkmingai stato du didelius logistikos centrus. Kelionių organizatorius „Novaturas“ pradėjo pirmuosius skrydžius iš Rumunijos į populiarius Viduržemio jūros kurortus ir Kanarų salas. Plėtros planus Rumunijoje puoselėja ir įmonių grupė „Nesė Group“. Rimtų ketinimų čia turi UAB „Utenos mėsa“, UAB „Litamilk” ir kt.
Tuo tarpu UAB „Čilija“ dėl nuostolingos veiklos iš Rumunijos rinkos traukiasi. Tai jau trečioji Lietuvos įmonė, pasekusi UAB „ŽIA valda“ ir AB „Vilniaus prekyba“ pavyzdžiu (pastarosios iš šios rinkos pasitraukė 2007 m. - AB „Vilniaus prekyba“ pardavė savo parduotuvių tinklą Rumunijoje, UAB „ŽIA valda“ uždarė savo nekilnojamojo turto agentūrą).
Kaip ir Rumunijoje, kitoje ES naujokėje Bulgarijoje (14 vieta pagal Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje dydį) pagrindinė Lietuvos investuotojų veikla siejama su nekilnojamuoju turtu ir jo nuoma. Bulgarijoje registruoti 4 Lietuvos investuotojai.
Bulgarijoje yra investavusi UAB „ZIP TRAVEL“, kurios pagrindinė veikla – kelionių agentūrų veikla. Interesų ir rimtų ketinimų turi UAB „Baltvesta“ (dukterinė įmonė „Balkan Realties“ EOOD plėtoja nekilnojamojo turto projektą Sofijoje), AB “City Service”, UAB „Paroc“, UAB „Evli Securities“, UAB „HST Komunikacijos“ ir kt. Nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuje veikia ne viena Lietuvos fizinių ar juridinių asmenų įsteigta mažesnė įmonė.
UAB „Akropolis“ dukterinė įmonė „Akropolis BG“ EOOD iki 2014 m. (2010 m. bus baigtas projekto pirmasis etapas) Sofijoje ketina atidaryti pramogų ir prekybos centrą „Akropolis“. Projektas kartu apims ir daugiabučių namų bei biurų kompleksą. Planuojama, kad investicijos sieks kelis šimtus milijonų eurų.
Daugiausia Bulgarijoje investuoja UAB „Vilniaus prekyba“ dukterinės įmonės. „Maxima“ grupės dukterinė įmonė „Maxima Bulgaria“ EOOD“, nuo 2005 m. kovo mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio yra investavusi 28 mln. eurų ir įsteigusi 21 „T-Market“ parduotuvę. Iki 2008 metų pabaigos parduotuvių skaičių planuojama padidinti iki 37, o investicijos vien šiais metais turėtų siekti apie 20 mln. eurų. 2007 metais parduotuvių tinklo apyvarta sudarė apie 50 mln. eurų. Šiemet planuojama ne tik pasiekti 85 mln. eurų apyvartą, bet ir pradėti gauti pelną. Artimiausi įmonės planai – steigti didesnius prekybos centrus ir parduotuvių skaičių padidinti iki 200. ![]() |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||




