Dinamiškame šalies įmonių plėtros procese dėmesys šiuolaikinei vadybai vis labiau tampa lemiamu sėkmės veiksniu. Geriausiai vadybiškai savo vadovaujamoje įmonėje besitvarkančiu vadovu pramonininkų bendruomenė šiemet išrinko AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinį direktorių Stasį Dailydką. Jo profesinėje veikloje – gausus sąrašas sėkmingai įgyvendintų darbų, o ateities planuose – ambicingi tikslai, siekiantys toliau tobulinti šalies geležinkelio transporto sistemą.
Puslapis iš biografijos
Dirbti bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ S.Dailydka buvo paskirtas 2002 metais, jam buvo patikėtos vieno iš sudėtingiausių įmonės padalinių – Keleivių vežimo valdybos viršininko pareigos. Vadovaudamas šiam padaliniui jis subūrė kompetentingų specialistų vadovaujantį ir techninį personalą, kurio dėka sėkmingai įgyvendino keleivių vežimo tobulinimo darbus. Pradėta vykdyti visapusiška valdybos verslo analizė, rengiami keleivių vežimo padalinio plėtros planai, keleivinių riedmenų atnaujinimo prognozės, modernizuojama keleivių vežimo infrastruktūra. S.Dailydkai vadovaujant Vilniaus geležinkelių stotyje buvo įdiegta keleivių informacijos sistema, nauja bilietų rezervavimo ir pardavimo sistemos „Ekspresas-3“ versija, sukurta keleivių serviso sistema (keleivių maitinimas, atnaujinami vagonai salonai, vagonai restoranai).
Po keturių sėkmingo vadovavimo padaliniui metų, 2006 metais, S.Dailydka AB „Lietuvos geležinkeliai“ Valdybos sprendimu išrenkamas didžiausios šalies transporto įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi.
Atsigręžęs į nuveiktus darbus S.Dailydka pripažįsta, kad lengva nebuvo, tačiau gelbėjo turima patirtis transporto sistemos srityje. „Tik baigęs studijas iškart savo gamybinę veiklą pradėjau šalies autotransporto įmonėse. Visada buvau paskiriamas dirbti į blogai besi-tvarkančias įmones, o kai tik įvesdavau jose tvarką – iškart būdavau siunčiamas į kitą“, - su šypsena nueitus kelius prisimena S.Dailydka. Pasak jo, taip ant kojų buvo pakeltos ne tik Pakruojo ir Vievio autotransporto įmonės, bet ir aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, kurioje 1992-1997 metų laikotarpiu jis ėjo generalinio direktoriaus pareigas. Iki tol, nuo 1987 metų, užėmė Susisiekimo ministro pavaduotojo pareigas. Šiuo laikotarpiu aktyviai dalyvavo kuriant šalies transporto sistemą, rūpinosi tarptautinių pervežimų organizavimu ir vystymu Lietuvoje, buvo kelių ir autotransporto mokslinių-techninių draugijų tarybos pirmininkas. Buvo vienas iš iniciatorių įkuriant vežėjų asociaciją „Linava“, tapo pirmuoju jos Prezidentu, garbės Prezidentu. S.Dailydkos dėka „Linava“ pirmoji iš buvusių Tarybų Sąjungos šalių asociacijų tapo Tarptautinės organizacijos IRU nare (1992 m. Barselonoje). Jis aktyviai dalyvavo Valstybinės kelių inspekcijos, vairuotojų mokymo, registracijos ir autotransporto techninių apžiūrų kūrime (kartu su Vokietijos TUV) bei vystant Susisiekimo ministerijos politiką rinkos ekonomikos sąlygomis, kuriant transporto veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Pirmasis žvilgsnis į bendrovę
S.Dailydka su šypsena prisimena dvidešimties metų senumo įspūdį, kurį tuo metu būdamas ministro pavaduotojas pirmą kartą patyrė susidūręs su bendrove „Lietuvos geležinkeliai“. „Aptarnaudavome krovinių stotis, o ten nuolat skųsdavosi, kad trūksta mašinų, neišveža konteinerių. Nuvažiavęs į vietą matydavau, kokia iš tikrųjų yra apverktina infrastruktūra. Nors vadybiškai „Lietuvos geležinkeliai“ tvarkėsi pakankamai gerai, bet išoriškas vaizdas buvo pasibaisėtinas. Įmonėje tuo metu naudojamos senos technologijos, baisūs kiemai, apgriuvę sandėliai, nešvarūs depai. Tuometinis susisiekimo ministras Jonas Biržiškis įmonei padėjo „išlipti iš purvo“, atsirado pirmieji komercijos elementai. Dirbti į šią įmonę atėjau jau gerėjimo proceso metu.Todėl man nebuvo sunku integruotis į veiklą ir siekiant tvarkos bei naudos daryti konkrečias išvadas tam tikrose srityse”, - pasakoja dabartinis bendrovės vadovas.
Pirmieji darbai, kurių reikėjo nedelsiant imtis atėjus vadovauti didelei geležinkelio transporto bendrovei – tai pertvarkyti visą valdymo struktūrą. „Remdamiesi reikalavimais, sukūrėme tris direkcijas, išskyrėme veiklas, pajamas, sąnaudas, atsiskaitymus, sukūrėme dukterines įmones. Įdiegėme finansinės apskaitos valdymo sistemą. Tai pirmieji darbai, kuriuos reikėjo padaryti labai greitai. Toliau – personalo atranka. Reikėjo surinkti gerą komandą, kuriai kartu dirbti būtų nesunku”, - pasakoja direktorius. S.Dailydka džiaugiasi, kad jį supa gabūs žmonės, kuriems davus konkrečias užduotis, bendrovė, lyg per ilgai stotyje užsistovėjęs traukinys, visu pajėgumu pajudėjo perspektyvų link.
Sėkmingiausias kontraktas
Sparčiai daugėjant tranzitinių krovinių kiekiui ir didėjant konkurencijai, krovinių vežimo geležinkeliu rinkoje vykstančiose varžytuvėse Lietuvos bendrovė šiemet užsitikrino lyderio vietą. Šiuo metu sėkmingai įgyvendinamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Siemens“ AG Transporto sistemų grupės kontraktas – susitarimas dėl 34 naujų prekinių lokomotyvų Eurorunner® ER20 CF pirkimo. Šiandien Lietuvos riedmenų parke jų jau beveik pusė tiek. Planuojama, kad kitų metų viduryje į šalį atkeliaus paskutinis, 34-asis, toks plieninis žirgas. Šių lokomotyvų įsisavinimas žada ženklų eksploatacinių išlaidų mažėjimą ir darbo efektyvumo augimą – degalų sąnaudos, techninės priežiūros kaštai turėtų sumažėti iki 30–40 proc. „Tokio lokomotyvo variklis sukurtas dirbti, o mašinisto darbas tokiame lokomotyve – patogus ir nevarginantis“, - pabrėžia įmonės vadovas. Pasak S.Dailydkos, žengtas realus žingsnis šalies geležinkelių techninės plėtros istorijoje – bendrovė turės galingiausius lokomotyvus Vidurio ir Rytų Europoje.
Šie galingiausi ir sunkiausi (138 t) Europoje šešių ašių dyzeliniai-elektriniai lokomotyvai, išvystantys iki 120 km/val. greitį, pritaikyti vežioti krovinius mūsų šalyje esančiu 1520 mm pločio geležinkeliu ir sudvejinti galintys tempti iki 6000 t sąstatus, pradėjo naują erą ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono geležinkelių istorijoje.
Metų plėtros projektas
„Kiek galėdami atitaisėme ir kelių ūkį, sutvarkėme stotis, pastotes, atsisakėme ko nereikia, modernizavome gamybinius objektus. Didžiausiu metų plėtros projektu galima pavadinti geležinkelio stoties Kenoje renovacijos darbus“, - sako S.Dailydka. Kenos pasienio ir perdavimo geležinkelio stotis tampa moderniais geležinkelio transporto „vartais“ tiek į Rytus, tiek į Vakarus. Per juos „teka“ krovinių srautai į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą, Azijos šalis. Priešinga kryptimi kroviniai per Keną keliauja į Klaipėdos uostą, iš kurio keltais bei konteinerių laivais pasiekia tiek Europos, tiek kitas pasaulio šalis.
Jau dabar prekinių traukinių eismo intensyvumas Kenoje siekia 58–60 traukinių per parą. Planuojama, kad 2010 m. jų vidutiniškai riedės 68, 2020 m. – 76, 2030 m. – 80. Modernizuotoje Kenos pasienio ir perdavimo stotyje yra 2 pagrindiniai, 11 atvykimo ir išvykimo kelių, kurių naudingas ilgis nuo 850 iki 1050 m. Pastatyta estakada cisterniniams vagonams tikrinti.
Naujame Keleivių stoties ir vagonų perdavimo pastate įrengtos Kenos stoties budėtojo, vagonų perdavimo kontoros ir kitų darbuotojų darbo vietos bei buitinės patalpos. Stotyje įrengtas vagonų techninės priežiūros punktas, sumontuotos dinaminės svarstyklės įvažiuojančių ir išvažiuojančių prekinių traukinių vagonų svoriui nustatyti. Naujame Muitinės terminale nutiesti geležinkelio keliai, sumontuoti ožiniai kranai, kiti infrastruktūros objektai. Taip pat nutiesti geležinkelio keliai į veterinarijos ir fitosanitarijos postus, pastatyti vagonų priėmimo ir perdavimo, vagonų techninei ir komercinei apžiūrai bei kitoms operacijoms vykdyti būtini statiniai ir įrenginiai.
Modernizavimo darbai buvo finansuojami valstybės biudžeto, PHARE, ES fondų lėšomis, dalis – bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ uždirbtais pinigais.
Laiko paakinta nauja veikla
Kitas svarbus šiemet perspektyvų link žengtas žingsnis – naujo padalinio įsteigimas. „Sukūrėme Logistikos centrą ir pradėjome veiklą, kuria niekas šioje bendrovėje dar neužsiiminėjo. Laikas parodė, kad logistikos veikla gabenant krovinius yra gyvybiškai neišvengiama“, - pabrėžia S.Dailydka. Pasak direktoriaus pavaduotojo plėtrai Sauliaus Stasiūno, logistika yra neatsiejama šiuolaikinės rinkodaros dalis, nes be jos sunkiai įmanomas vartotojų poreikių tenkinimas. „Turint omenyje, kad šiuolaikiniame versle laimi rinkos orientacijos besilaikančios kompanijos, logistika, kaip vienas svarbiausių ir galutinių procesų tenkinant vartotojų poreikius, tampa nepaprastai svarbi. Nes Europai vis labiau orientuojantis į ekologišką krovinių vežimą, geriausia alternatyva yra krovinių vežimas geležinkeliu, kurio privalumai – ekonomiškumas, patikimumas, saugumas ir ekologiškumas“, - sako S.Stasiūnas. Pasak jo, tuo tikslu AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip sėkmingai dirbanti Europos Sąjungos geležinkelių transporto sistemos dalis bei patikima jungtis tarp Rytų ir Vakarų, investuoja į unikalią Šeštokų geležinkelio stotį, kurioje susikerta dvi nevienodo pločio geležinkelio vėžės – europinio standarto (1435 mm) ir plačioji (1520 mm). Šioje vietoje įsikūręs Logistikos centras greitai taps dar vienais svarbiais vartais į Vakarų Europą visoms Baltijos, Rytų Europos ir Azijos šalims.
„Vystomi, modernizuojami bei pritaikomi tam tikriems klientų poreikiams ir kitų stočių krovos kiemai: Panerių, Vilniaus, Panevėžio, Palemono ir kt. Puikią krovinių gabenimo perspektyvą atvėrė pradėjęs veikti Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos geležinkelių, Klaipėdos, Odesos (Iljičiovsko) uostų ir jų krovos kompanijų bendras projektas – mišriųjų vežimų traukinys „Vikingas“. Krovinių vežimas konteineriuose dėl savo universalumo sparčiai auga ir populiarėja tarp mūsų klientų, todėl panašūs projektai yra plėtojami ir toliau. Rugpjūčio 14 d. startavo bandomasis traukinys Klaipėda-Vilnius-Klaipėda, atvežęs į sostinę pirmuosius 48 konteinerius skirtus MAXIMA UAB,LT. Šis projektas taip pat bus naudingas ir esame tikri, jog greitai tokie sąstatai važiuos du kartus per savaitę“, - logistikos perspektyvas pristato S.Stasiūnas.
Jau šiemet žmonės galės išbandyti neeilinę naujovę – traukinuką, kuris kas pusvalandį kursuos tarp Vilniaus geležinkelio stoties ir Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Ši jungtis ne tik taps svarbia Vilniaus miesto viešojo transporto grandinės dalimi, kuri padės išvengti autotransporto spūsčių, bet ir pagerins sostinės įvaizdį.
Bendradarbiavimas, atsakomybė, motyvacija
Nuolat didinamos lėšos bendrovės darbuotojų kvalifikacijai kelti ir jiems perkvalifikuoti – 2007 metais bendrovė šiems tikslams skyrė 4,0 mln. Lt. Neakivaizdiniu būdu 2007 metais mokėsi 546 bendrovės darbuotojai (iš jų 243 – universitetuose).
Bendrovės darbuotojų socialinių reikmių (mokymo, poilsio, sveikatingumo ir kultūriniams poreikiams) tenkinimas nuolat yra Stasio Dailydkos akiratyje: gerinamos bendrovės darbuotojų ir jų vaikų poilsio sąlygos Giruliuose ir Ignalinoje, daugiau lėšų skiriama pažintinėms gamybos aktyvistų kelionėms į ES šalis, aktyvinama visuomeninių organizacijų veikla: geležinkelio inžinierių sąjungos, geležinkelio jaunimo organizacijos, veteranų klubo. 2007 metais socialinėms reikmėms buvo skirta 5,0 mln. Lt. 2007 metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdė įvairiapusišką paramos politiką: daugiau nei 70 organizacijų, vaikų globos namų, katalikiškų renginių, parapijų, sporto priemonių paramai panaudota 2,5 mln. litų.
Bendrovės vadovas ypatingą dėmesį skiria mokslo ir gamybos bendradarbiavimui. Aktyviai bendradarbiaujama su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Kauno technologijos universitetu, Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos Petro Vileišio geležinkelių transporto fakultetu. Šiuo metu vykdomi mokslo tyrimo darbai, rengiamos rekomendacijos, kaip gerinti bendrovės veiklą ir įgyvendinti ES techninius reikalavimus, plėtoti atskiras geležinkelių transporto veiklos sritis. Vien 2007 metais paramos apimtis mokslo įstaigoms siekia 0,5 mln. Lt.
Šiuo gamybos ir mokslo bendradarbiavimu taip pat siekiama užtikrinti kokybiškų geležinkelių transporto specialistų rengimą bei perkvalifikavimą. Bendrovės vadovybė ir jos specialistai dalyvauja rengiant bendrą Vilniaus geležinkelio transporto verslo paslaugų mokyklos ir Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos Petro Vileišio geležinkelio transporto fakulteto kvalifikacijos tobulinimo centro projektą, kurio finansavimas numatytas iš ES lėšų (apimtis apie 11 mln. Lt).
Vadovaujant S.Dailydkai bendrovėje, kaip viena motyvacijos priemonių, įdiegta papildomo darbo užmokesčio sistema: kintamoji atlyginimo dalis (KAD), papildoma KAD už asmeninį indėlį į bendrovės veiklos rezultatus, prieskaita už ištarnautus metus. Darbuotojų motyvavimas atliekamas ir naudojant bendrovės socialinių reikmių fondo, kuris kasmet didėja, lėšas: nuo 2,5 mln. Lt 2003 m. iki 5,0 mln. Lt 2007 metais. Bendrovė dengia studijuojančių darbuotojų išlaidas, išperka abonementus į sporto klubus, iš dalies finansuojamos turistinių kelionių išlaidos, apmokamos darbuotojų diagnostinių sveikatos patikrinimų gydymo įstaigose, reabilitacijos sanatorijose išlaidos. Geriausi bendrovės darbuotojai apdovanojami aukščiausiu geležinkelininko darbo įvertinimu –
garbės geležinkelininko ženklu.
Laikysis tvirtai
Ambicingo vadovo vadovaujamas geležinkelininkų kolektyvas toliau didina bendrovės teikiamų vežimo paslaugų apimtis: 2006 metais buvo pervežta daugiau kaip 50 mln.t krovinių (50,2 mln. lt), o 2007 metais pasiekta 53,5 mln. t riba, krovinių vežimas geležinkelių transportu užėmė 44 proc. visos šalies krovinių vežimo paslaugų rinkos. Pajamos, gautos 2007 m. lyginant su 2006 m. padidėjo 15 proc. ir sudarė 1433,2 mln. Lt. Modernizavus šilumvežius 2M62 – pagrindinį traukos riedmenų parką, išaugo ir techniniai-ekonominiai riedmenų rodikliai: vidutinis lokomotyvo paros našumas 2007 m. sudarė 1171,8 tūkst. tkm brutto, prekinio traukinio techninis greitis pasiekė 45,3 km/val. Parengta ir vykdoma manevrinių šilumvežių ČME-3 modernizavimo programa.
Paklaustas, kaip bendrovės rezultatus paveiks ekonomikos augimo sulėtėjimas, S.Dailydka pabrėžia, jog turėdama didelį įdirbį bendrovė dabartinę ekonomikos situaciją turėtų išgyventi nepatyrusi skaudžių pasekmių. „Ekonominiai rezultatai nepablogėjo todėl, kad per tą laiką diegėme technologines naujoves ir priemones, kurios padeda išgyventi įvairius neigiamus veiksnius, tokius kaip kuro kainų augimas. Taupome ne tik keisdami variklius, bet ir didindami sąstatus, techninį greitį. Aktyviai dirbame su partneriais: tiek su pagrindiniais teikiamų paslaugų gavėjais, tiek ir su kaimyninių šalių geležinkelių paslaugų teikėjais. Krovinių gabenimu užsiimančios kompanijos žino, kad mes esame patikimi jų partneriai“, - pabrėžia S.Dailydka.
