Sunki, bet garbinga pradžiaŠiemet Lietuva jau aštuntą kartą oficialiai dalyvavo pasaulinėje parodoje. Vasarą Ispanijos Saragosos mieste vykusi vandens ir darnaus vystymo temai skirta ekspozicija ...

Sunki, bet garbinga pradžia
Šiemet Lietuva jau aštuntą kartą oficialiai dalyvavo pasaulinėje parodoje. Vasarą Ispanijos Saragosos mieste vykusi vandens ir darnaus vystymo temai skirta ekspozicija – jau keturiasdešimt penktoji pasaulinių parodų istorijoje. Pirmoji pasaulinė paroda buvo surengta Londone 1851 metais. Rengiant pasaulines parodas nesilaikoma olimpinėms žaidynėms būdingo reguliarumo, įvairias laikotarpiais jos vykdavo dvejus metus iš eilės, dažniausiai kas keleri, o kartais ir po keliolikos metų pertraukos. Tik XXI a. pradeda nusistovėti tvarka, kai tikroji arba registruotoji pasaulinė paroda rengiama kas penkerius metus (Hanoveris – 2000, Aichi – 2005, Šanchajus – 2010), o kartą tarp dviejų tokių – dar viena joms lygi arba tarptautinė.

Taigi Lietuva lig šiol oficialiai yra dalyvavusi dviejose ikikarinėse pasaulinėse parodose (Paryžiuje – 1937 m. ir Niujorke – 1939 m.) bei visose šešiose po to, kai vėl atgavo nepriklausomybę (Sevilijoje – 1992 m., Taejone (Pietų Korėja) – 1993 m., Lisabonoje – 1998 m., Hanoveryje – 2000 m. ir Aichi (Japonija) – 2005). Iki šiol bene geriausiai prisimenamas Lietuvos dalyvavimas dviejose iš jų – Hanoveryje (2000), kur lietuviai lankytojus kvietė į originalios architektūros geltonąjį namą ir Aichi prefektūroje Japonijoje (2005), kur mūsų šalies paviljoną aplankė beveik 2 milijonai žmonių, o kultūrinė lietuvių programa sutraukdavo tūkstantines auditorijas. Ne mažiau sėkmingas Lietuvos prisistatymas buvo ir šių metų pasaulinėje parodoje Ispanijoje. Per tris mėnesius Lietuvos paviljoną aplankė beveik milijonas lankytojų, o ir atsiliepimai buvo patys geriausi.

Pats pirmasis ir galbūt pats nuoširdžiausias Lietuvos prisistatymas įvyko daugiau kaip prieš šimtą metų. Grupės išeivių ir pačios Lietuvos šviesuolių pastangomis, padedant lenkams ir prancūzams, sugebėta Lietuvą pristatyti teminiame etnografijos paviljone dar 1900 metų pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Carinės Rusijos valdyta Lietuva parodė ne tik etnografinę mūsų krašto kultūrą, bet ir plačiai pristatė tuo metu draustą lietuvišką spaudą. Lietuviškiems leidiniams eksponuoti vieta buvo gauta Prancūzijos Kultūros ministerijos Etnografiniame muziejuje. Išleistas knygų katalogas ir skrajutės, pristatyti Lietuvos etnografinei buičiai buvo įrengta trobelė trimis sienomis, paviljono sienos nukabinėtos Lietuvos valdovų nuotraukomis, istoriniais, etnografiniais, ekonominiais žemėlapiais.

Oficialūs Lietuvos žingsniai: iki karo ir mūsų laikais
Pirmą kartą oficialiai į tarptautinę parodų areną Lietuva įžengė 1937 metais. Paryžių sužavėjo lietuvių menininkai: 44 iš jų apdovanoti didžiaisiais prizais, aukso, sidabro, bronzos medaliais, garbės diplomais.
Kita paroda, kuri po dvejų metų vyko Niujorke, taip pat sulaukė pasisekimo, tačiau Antrasis pasaulinis karas sujaukė visus valstybės planus. Nors šalies menininkai ir šįkart pelnė apdovanojimų, tačiau jiems pasiekti Lietuvą kartu su išgirtaisiais darbais tuomet nebuvo lemta – visi į parodą išvežti eksponatai liko už Atlanto, tačiau nedingo. Dauguma jų lietuvių išeivių pastangomis surinkti ir atiduoti į Amerikos lietuvių kultūros archyvo muziejų Putname Konektikuto valstijoje.

Antrasis pasaulinis karas sutrikdė pasaulinių parodų organizavimą keliolikai metų. Tik 1958 m. pasaulinė paroda vėl surengta Briuselyje, po to labai įspūdingos pasaulinės parodos vyko Monrealyje (1967), Osakoje (1970), Brisbane (1988), tačiau Lietuva dalyvavo tik kaip Sovietų Sąjungos dalis.

Nenuostabu, kad atgavusi nepriklausomybę Lietuva iškart sutiko dalyvauti pasaulinėje parodoje, kuri 1992 metų balandžio – lapkričio mėnesiais vyko Sevilijos mieste Ispanijoje. Bendrame Lietuvos ir Estijos paviljone lankytojai galėjo išvysti gintaro kolekciją, medinius rūpintojėlius, senuosius Lietuvos žemėlapius, pasižiūrėti filmų apie Lietuvą.
1993 m. Taejone vykusios parodos tema buvo „Naujo plėtros kelio iššūkis“. Lietuvos dalyvavimo parodoje tikslas nepakito – reikėjo dar kartą paskelbti apie save pasauliui. Bendrame Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims skirtame paviljone lietuviai  rodė Kuršių nerijos grožį: ant iš Neringos atvežto smėlio puikavosi juodoji keramika, medžio skulptūros, ant sienų buvo iškabinti „Lentvario“ kilimai, „Audėjo“ gobelenai, Plungės dirbtinės odos pavyzdžiai, stiklo virtinose žvilgsnį traukė gintaro ir kaulinio porceliano dirbiniai, kuršių kalvystės pavyzdžiai – pagoniškosios saulutės.
Portugalijoje 1998 m. vykusioje Expo parodoje Lietuva jau turėjo atskirą paviljoną, kuriame vėl stebino lankytojus natūralumu ir gamtos grožiu. Lisabonoje vykusios parodos tema buvo „Vandenynai – ateities kartoms“, todėl ir Lietuva siekė pristatyti save pasauliui kaip jūrinę valstybę. Į Portugaliją buvo nuvežta daug eksponatų iš Kuršių nerijos muziejų: įvairių senovinių namų apyvokos daiktų, dirbinių, drabužių ir audinių iš lino, gintaro skulptūrų, vėtrungių.

2000 m. Vokietijos mieste Hanoveryje vykusi paroda buvo jau ketvirtoji, kurioje po Nepriklausomybės atgavimo dalyvavo Lietuva. Geltonasis Lietuvos paviljonas ilgą laiką šmėžavo ne tik Vokietijos spaudoje – jis įsirėžė ir į lietuvių atmintį. O pagrindiniu parodos akcentu tapęs filmas „Skrydis per Lietuvą arba 510 sekundžių tylos“ pateko į pirmą geriausių parodoje rodytų filmų trejetuką.

2005 m. vykusioje pasaulinėje parodoje Japonijoje, Aiči prefektūroje, ant dviejų DNR spirales vaizduojančių konstrukcijų išdėliotų ekranų lankytojai galėjo stebėti kas keletą sekundžių besikeičiančius ir iš vieno ekrano į kitą bėgančius Lietuvos kultūros bei gamtos vaizdus. Per šešis mėnesius paviljoną aplankė beveik du milijonai žmonių. Daugumai lankytojų tekdavo aiškinti, kur yra Lietuva. Tačiau vyresnio amžiaus japonams mūsų šalis buvo girdėta, nes prieš Antrąjį pasaulinį karą čia dirbo Japonijoje gerai žinomas ir gerbiamas didis humanistas Č. Sugihara. Pašto ženklas su diplomato Č.Sugiharos atvaizdu Lietuvos paviljone buvo išpirktas jau pirmąją parodos dieną. Minint Žemės dieną Č.Sugiharos gimtinėje Jaotsu mieste buvo pasodinta ąžuolų giraitė. Japonijoje po parodos visi paviljonai buvo nugriauti, viskas sulyginta su žeme.

Sėkmė lydėjo ir Ispanijoje
Rengiant pasaulines parodas pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skiriama aplinkos tematikai. „Expo 2005 Aichi” pagrindinė tema buvo „Gamtos išmintis”, o Saragosoje vykusioje parodoje dominavo vanduo. Jungtinės Tautos šio dešimtmečio (2005-2015) devizu paskelbė šūkį „Vanduo – gyvybės šaltinis”.

Pasaulinė paroda Saragosoje vyko tris mėnesius – nuo 2008 m. birželio 14 d. iki rugsėjo 14 d. „Expo Zaragoza 2008“ organizatoriai visą dėmesį buvo sutelkę į vieną pagrindinių žmoniją kamuojančių problemų – geriamojo vandens trūkumą ir vandens išteklių naudojimą išlaikant ekologinę pusiausvyrą. Šia paroda buvo siekiama, kad visos valstybės prisidėtų prie naujų racionalaus vandens išteklių naudojimo strategijų kūrimo ir taikymo.
Lietuvai dalyvavimas šioje parodoje buvo aktualus keliais aspektais: šalyje panaudojant valstybės biudžeto ir ES lėšas nemažai pasiekta iš esmės pertvarkant vandentvarkos ūkį, Lietuva ypač turtinga aukštos kokybės geriamojo vandens išteklių ir yra atsakinga už racionalų jų panaudojimą. Siekiame kuo efektyviau išnaudoti Klaipėdos jūrų uostą, galime didžiuotis lig šiol išsaugota Baltijos pajūrio gamta, turime visas sąlygas plėtoti turizmą ir rekreaciją vidaus vandenyse ir prie jų. Mūsų valstybė yra patvirtinusi ilgalaikę darnaus vystymo strategiją ir sėkmingai ją įgyvendina, todėl Saragosos paroda suteikė puikiausią galimybę šiuos laimėjimus pristatyti ES ir pasaulio kontekste. Be abejo, Lietuvos dalyvavimas parodoje, teigiamai atsilieps dviejų valstybių – Ispanijos ir Lietuvos – ekonominiams, politiniams bei kultūriniams ryšiams.

Lietuva – lietaus kraštas, todėl vienu iš pagrindinių ekspozicijos akcentų parodoje pasirinktas lietus. „Lietaus namais“ pavadintą ekspoziciją 690 m² dydžio paviljone suprojektavo ir įrengė konkursą laimėjusi ir didelę patirtį ekspozicijų srityje sukaupusi bendrovė „Ekspobalta”. Tik įėję į Lietuvos paviljoną lankytojai jo viduryje išvysta „Lietaus namus”. Tai - „gyvas”, trigubomis lietų imituojančiomis sienomis statinys. Nors „Lietaus namų” durys svetingai verdavosi lankytojams, dauguma jų, ypač vaikai, verždavosi į šį namą per sienas ir langus, visiškai nebijodami sušlapti, priešingai – išėję kiaurai perlyti drąsuoliai džiūgavo ir kartojo Lietuvos vardą.
 Visą parodos laiką vyko forumas bendru pavadinimu „Vandens tribūna“, kurio tikslas – plėtoti bendrą supratimą apie vandens išteklių naudojimo Žemėje galimybes ir problemas. Šiame forume dalyvavo ir grupė Lietuvos mokslininkų bei vandens ekspertų.

Vienintelės iš trijų Baltijos šalių parodoje dalyvaujančios Lietuvos pristatymui pasirinkta birželio 23 d. (Joninių, arba Rasų, šventės išvakarės). Nacionalinės dienos metu parodoje lankėsi oficiali Lietuvos delegacija, vadovaujama Premjero Gedimino Kirkilo. Šiai dienai skirtą koncertinę programą parengė berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, Lietuvos valstybinis orkestras „Trimitas“, tautiška kapelija „Sutaras“, lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Vilniaus pynimėlis“, kanklininkių trio „Basom“, skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas, merginų trio „Electric Ladies“, „Lithuanian Jazz Trio“ ir solistė Asmik Grigorian.

Pasaulinės parodos komisaras Emilio Fernandes Castano, sveikindamas Lietuvos delegaciją pasakė, jog „parodos Saragosoje organizatoriams Lietuva yra pavyzdinė narė, tiek pasiruošimo parodai metu, tiek dabar, jai vykstant. Dėkojame Lietuvai už profesionalumą ir žmogiškumą, kuriuos pademonstravo viso šio proceso metu”, pabrėžė p. E. F. Castano. Pasak jo, „taiklus Lietuvos paviljono dizaino ir turinio pasirinkimas pavertė ją viena iš parodos žvaigždžių, kuri jau spėjo įgyti įvairaus amžiaus publikos simpatijas. Lietuva mokėjo ne tik perteikti didžiulei publikai savo šalies grožį, bet ir pateikė labai svarbią, mus vienijančią temą”.

Įspūdingiausias renginys laukia Šanchajuje, bet pasaulį galėtume susikviesti ir mes…
Dalyvaudama pasaulinėse parodose Lietuva turi puikią galimybę gerinti valstybės įvaizdį, pristatyti pačių įvairiausių sričių laimėjimus, skatinti turizmą ir šalių bendradarbiavimą. Dar nepasibaigus „Expo Zaragoza 2008“, Lietuva jau pradeda ruoštis pasaulinei parodai „Expo 2010“ Šanchajaus mieste Kinijoje. Pagrindinė būsimos parodos tema – „Geresnis miestas, geresnis gyvenimas”.

Jau žinomos ir dar dvi būsimos pasaulinės parodos – 2012 m., skirta pakrančių temai vyks Korėjoje, o 2015 m. pasaulinė paroda, skirta mitybos problemoms ir gastronomijai – Italijos mieste Milane.

Pasaulines parodas koordinuoja, jų vietą, laiką ir pagrindines temas nustato Tarptautinis pasaulinių parodų biuras (Bureau International des Expositions arba B. I. E. – pranc.), kurio centrinė būstinė yra Paryžiuje. Lietuva, nors ir aktyviai dalyvauja pasaulinėse parodose, nėra šios tarptautinės organizacijos, vienijančios 154 pasaulio valstybes (tarp jų – 22 ES valstybės) narė, todėl dar negali visaverčiai naudotis jos teikiamomis galimybėmis.

Narystė Tarptautiniame pasaulinių parodų biure ne tik suteiktų mūsų šaliai politinių dividendų, bet ir prisidėtų prie Lietuvos valstybės įvaizdžio gerinimo. Įstodama į šią organizaciją Lietuva ne tik de facto, bet ir de jure taptų šios srities lydere tarp Baltijos šalių ir jau nuo 2017 m. pati galėtų pretenduoti į pasaulinės parodos rengimą Lietuvoje.