SKAITYKITE ŽURNALĄ TIESIOG ČIA
SKAITYKITE ŽURNALĄ TIESIOG ČIA
Elektroninis parašas Lietuvoje vis labiau įsigali. Programinę įrangą kūrę mokslininkai įsitikinę, kad netrukus dauguma įstaigų, įmonių ir gyventojų naudosis elektroninio parašo teikiamais privalumais – operatyvesni įvairūs dalykiniai kontaktai, sutaupoma daug laiko ir lėšų.
Elektroniniam parašui sukurti būtina padaryti dokumento santrauką. Svarbu, kad įvairiems dokumentams būtų nevienodos santraukos. Jei keičiasi dokumentas, keičiasi ir jo santrauka. Kitas veiksmas – santraukos užšifravimas. Užšifruota dokumento santrauka ir yra elektroninis parašas. Elektroninis parašas turi turėti tokį pat statusą kaip rašytas ranka. Tam yra būtina pasirašomų duomenų saugi vizualizacija. Todėl negalima kalbėti apie pasirašymo automatą – pasirašyti turi žmogus, naudodamas tinkamas priemones. Lietuvoje 2000 metais priimtas elektroninio parašo įstatymas. Yra poįstatyminiai teisės aktai dėl elektroninio parašo infrastruktūros. Elektroninio parašo priežiūros institucija – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Atitinkamų klausimų sprendimai reguliuojami šio komiteto direktoriaus įsakymais. Kad asmens elektroninis parašas turėtų tokį pat statusą kaip rašytas ranka, jam turi būti suteiktas kvalifikuotas elektroninio parašo sertifikatas. Kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikatą galima prilyginti asmens pasui. Sertifikatas identifikuoja žmogų – parašo teikėją, garantuoja jo teisėtą ir saugų veikimą elektroninėje erdvėje. Sertifikate nurodomas viešasis raktas, kurio paskirtis – iššifruoti santrauką (elektroninį parašą), užšifruotą asmens privačiuoju (slaptu) raktu. Kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikatus Lietuvoje išduoda tik viena įstaiga – 2005 metais įsteigtas Skaitmeninio sertifikavimo centras (www.ssc.lt). „Omnitel“ savo abonentams Lietuvoje suteikia Estijos sertifikatų centro sudarytus sertifikatus. Būtina garantuoti kvalifikuoto elektroninio parašo formavimo ir tikrinimo saugumą. Todėl privaloma naudoti saugią elektroninio parašo sudarymo programinę bei techninę įrangą. Tokia techninė įranga gali būti kompiuterio periferiniu įrenginiu ar mobiliojo telefono kortele. BiL Koks yra Lietuvos mokslininkų indėlis į elektroninio parašo plėtrą Lietuvoje?
BiL Kaip Lietuva, diegdama elektroninį parašą, atrodo Baltijos regione, kaimynų kontekste? Mes vieni pirmųjų, 2000 metais, įstatymiškai apibrėžėme elektroninio parašo naudojimą. Tačiau kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą teikianti institucija – Skaitmeninio sertifikavimo centras buvo įsteigtas tik 2005 metais. Inovacijų diegimas – sudėtingas procesas. Valstybei taupant lėšas ir nutarus nekurti atitinkamos valstybinės institucijos, Lietuvoje šio centro kūrimo iniciatyvos ėmėsi verslo struktūros. Kitos Baltijos šalys buvo pirmesnės. Šiuo metu situacija gerėja – steigiami du valstybiniai sertifikatų centrai. BiL Ar elektroninio parašo diegimas svarbus ir juridiniams, ir fiziniams asmenims? Įprastas parašas reikalingas visiems – ir juridiniams, ir fiziniams asmenims, taigi, manau, ir elektroninis parašas yra vienodai svarbus ir vieniems, ir kitiems. Pavyzdžiui, įmonės privalo teikti „Sodrai“ pranešimus apie per ketvirtį išmokėtus atlyginimus arba apie priėmimą ar atleidimą iš darbo. Tai yra ilgalaikio saugojimo dokumentai, pagal kuriuos po to skaičiuojama pensija. Vienas variantas – užpildyti ranka ar kompiuteriu formą ir vežti į „Sodros“ teritorinį skyrių, sugaištant tam kelias valandas, kitas – operatyviai pateikti elektronine forma bet kuriuo paros metu. Būsimas „Sodros“ projektas skirtas gyventojams – išmokų gavimui, deklaravimui ir pan. Šimtams tūkstančių (gal ir daugiau) gyventojų reikės pasirašyti atitinkamuose “Sodros” dokumentuose, tai juos skatins pasinaudoti ir elektroniniu parašu. Elektroninio parašo diegimas – labai svarus žingsnis pereinant į nepopierinę technologiją. Dabartinė situacija – tik proceso pradžia. “Sodros“ projektas buvo pirmasis kvalifikuoto elektroninio parašo sprendimas Lietuvoje, jis pradėtas eksploatuoti šių metų pradžioje. “Sodros” sistemoje jau yra apie keliolika tūkstančių pasirašytų elektroninių dokumentų. Lietuvoje elektroninį parašą jau naudoja apie 2000 subjektų, dalis jų – „Omnitel“ ir „Bitės“ paslaugų vartotojai. “Omnitel” iniciavo naują elektroninio parašo proveržio programą, ją palaiko Premjeras Gediminas Kirkilas. Programos esmė – išdalyti šimtus tūkstančių sertifikatų, tai būtų įgyvendinama per mobiliąją infrastruktūrą. Šios iniciatyvos įdiegimas – būtų didelis postūmis elektroninio parašo plėtrai. Elektroninio parašo sprendimai diegiami Vyriausybės kanceliarijoje, Registrų centre, yra planų dėl Mokesčių inspekcijos, Darbo inspekcijos ir kitų viešojo administravimo institucijų, ryškėja ketinimai privačiame sektoriuje. Archyvų departamentas pradėjo bandomąjį projektą pasirašytų elektroninių dokumentų archyvo sukūrimui. Viešojo administravimo įstaigos tokius dokumentus galėtų saugoti Archyvų departamente. Elektroninio parašo technologiją galima taikyti gana plačiai. Pavyzdžiui, PVM sąskaitose faktūrose parašas nėra būtinas, tačiau būtina garantuoti šių dokumentų autentiškumą ir integralumą. Elektroninio parašo technologijos panaudojimas garantuotų kliento duomenų autentiškumą ir integralumą, nors parašo teisine prasme ir nėra. Įmonėms, kuriose gausus PVM sąskaitų faktūrų srautas, elektroninio parašo technologijos taikymas būtų inovatyvus ir labai naudingas sprendimas. Verslo kontaktai elektroninėje erdvėje vyktų operatyviau ir gerokai mažesnėmis sąnaudomis. Perspektyvos. Elektroninio parašo technologija – tai galimybė įvairius verslo sandorius realizuoti susitarus ne su atitinkamai institucijai atstovaujančiu žmogumi, o per tam tikrą jos agentą, kitaip tariant, programą. Elektroninės teisės pagrindu rasis elektroninės derybos, elektroninių sandorių sudarymas. Pagal ES galiojančią direktyvą visi sandoriai, išskyrus civilinio statuso bei paveldėjimo, gali būti sudaromi elektroniniu būdu. Lietuvoje šį procesą paspartintų pagal ES direktyvos nuostatas parengtas elektroninės komercijos įstatymas. BiL Ar elektroninis parašas saugus? Juk visada atsiras bandančių paveikti elektroninio parašo duomenis, juos suklastoti. Lietuvoje įdiegta elektroninio parašo technologija yra pakankamai saugi. Patikimai veikia kvalifikuoto elektroninio parašo formavimo ir tikrinimo programinė įranga. Nesaugumo šaltinis gali būti pats žmogus, kuris gali atiduoti tą raktą savo ar ne savo valia. BiL Kokia elektroninio parašo nauda būtų rinkimuose į Seimą ar Savivaldybes? Ar palengvintų tai pačius rinkimus? Žinoma, kad taip. Turintis sertifikatą rinkėjas gali identifikuotis ir gauti teisę balsuoti. Dabar svarstoma šią naujovę diegti remiantis internetine bankininkyste. Taip pat planuojama naudoti dvigubo voko principą, kad žmogus galėtų balsuoti kelis kartus. Balsų pirkimas tokiu atveju nebeturėtų prasmės, nes galiotų paskutinis balsas. Tačiau vokų sistemoje lieka balso slaptumo problema, nes egzistuoja duomenys už ką konkretus rinkėjas balsavo. Tokių duomenų neturi būti. BiL Ačiū už pokalbį. |
||
|
||
|




