Lazerių technologijų pramonė laikoma viena perspektyviausių ir šiuo metu tvirčiausiai Lietuvoje ekonomikos augimo sulėtėjimo periodu besilaikančiu industrijos sektoriumi. Mokslinės gamybinės bendrovės “Šviesos konversija” pasaulio lazerių rinkoje išsikovotos lyderių pozicijos garantuoja įmonei ne tik tvirtą ekonominį pagrindą, bet ir jos nuolatinį augimą. Šis lietuviškas vardas žinomas kaip parametrinių šviesos generatorių gamybos lyderis, užimantis daugiau kaip pusę šios srities pasaulinės rinkos.
Visa Lietuvos lazerių pramonė daugiausia orientuota į įrengimų ir prietaisų moksliniams tyrimams gamybą. Lazerių technologijos šalyje turi trijų dešimtmečių tradicijas, yra viena iš ES, NATO ir Lietuvos mokslo ir technologijų prioritetinių krypčių.
Bendrovė „Šviesos konversija“ užsiima parametrinių šviesos generatorių, kieto kūno lazerių ir optinių koreliatorių konstravimu, gamyba ir prekyba. Sukurta produkcija pasiekia daugelį šalių, o didžiausia jos dalis (90 proc.) eksportuojama į Vokietiją, JAV ir Japoniją. 2007 m. bendrovės pardavimai, lyginant su 2006 m., išaugo nuo 11 iki 15 mln. litų.
Sėkminga darbo kryptis
„Mes geriausi pasaulyje“, – tokiais žodžiais prasideda žurnalo „Best in Lithuania“ susitikimas su bendrovės „Šviesos konversija“ direktoriumi dr. Algirdu Juozapavičiumi ir mokslo direktoriumi dr. Romualdu Danieliumi. Anot jų, lietuviams tapti stipriais šioje srityje padėjo laikotarpis, kurio metu reikėjo kurti ir dirbti ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Tai paskatino pamatyti dalykus, iš kurių dabar kuriamos naujos lazerių technologijos. „Pasaulyje buvo lazeriai, kurie galėjo pagaminti pakankamai trumpus impulsus, bet mes jų negalėjome įsigyti. Todėl nuėjome savo keliu. Tarybų sąjungoje buvo vystoma netiesinės optikos sritis, kuri nagrinėjo, kaip naudojant skaidrius kristalus vienspalvė lazerių spinduliuotė galėtų būti verčiama į skirtingų spalvų šviesą. Mes aktyviai dalyvavome šiuose tyrimuose ir pamatėme, kad panaudojus netiesinės optikos pasiekimus galima sukurti gerus derinamos spalvos šviesos šaltinius“, – prisimena R.Danielius.
Sritis, kurioje šiuo metu bendrovėje pagaminti lazeriai užima itin aukštas pozicijas ir pripažinimą geriausiais pasaulyje – daugiaspalviai ultraspartieji lazeriai. Kas tai yra R.Danielius aiškina labai paprastai: „Tai reiškia, kad mes mokam paimti kitos firmos gaminamą lazerį, kuris šviečia viena spalva, dažniausiai tamsiai raudona, ir iš tos vienos spalvos galime padaryti bet kokią, tiek matomą, tiek nematomą šviesą“. Anot mokslininko, lazerių pritaikymo galimybės yra ne vien tik mokslinės, bet glaudžiai susijusios ir su taikymu pramonėje. Tokie Lietuvoje pagaminti lazeriai taikomi moksliniams ir pramonei skirtiems tyrimams visame pasaulyje, jų dėka padaryti bandymai mikroelektronikoje, kur reikia tokiu lazeriu ištirti medžiagas, leidžia tobulėti kompiuterinėms sistemoms. Tyrimai kuriant efektyvias saulės baterijas irgi viena iš pritaikymo sričių.
Nepražuvo konkurencijos gniaužtuose
Mokslinės gamybinės veiklos pradžioje dirbę su nedidele lazerių kompanija, kuri nusipirkusi lietuvių pagamintus lazerių priedus –parametrinius šviesos generatorius „TOPAS“ - dar sugebėdavo juos brangiau perparduoti, perspektyviu verslu užsiėmę mokslininkai pastebėjo, kad rinkoje atsirado rimti konkurentai, gaminantys visą lazerių komplektą. Todėl bendrovės „Šviesos konversija“ pardavimai pradėjo kristi ir susidurta su rimtu iššūkiu – kaip išlikti rinkoje? Mokslininkams nepristigo sumanumo ir jie ėmėsi ryžtingų veiksmų užmegzdami kontaktus su didžiausiomis lazerius gaminančiomis kompanijomis visame pasaulyje. „Pasirašėme su jomis sutartis, kurių pagrindu atsirado galimybė su jų lazeriais parduoti ir mūsų sukurtus priedus jiems. Tai leidžia jaustis pakankamai tvirtai, nors ir yra konkurentų. Mūsų pagaminti parametriniai šviesos generatoriai „TOPAS“ užima tikrai daugiau negu pusę pasaulinės rinkos“, - pabrėžia R.Danielius. Pasak jo, mokslinė rinka yra stabili, tačiau tai yra ir pliusas, ir minusas. „Netgi krizių laikotarpiu ji išlieka pakankamai gerai finansuojama, tačiau tai nėra auganti rinka. Mūsų per metus trečdaliu išaugę pardavimai labiau susiję su naujų susitarimų užmezgimu nei užsakymų apimčių padidėjimu“, - teigia jis. Todėl manydami, kad mokslinė rinka neaugs taip kaip norėtųsi, bendrovės „Šviesos konversija“ mokslininkai jau dešimtmetį dirba galvodami apie šiuolaikiško ir plačiai pramonėje panaudojamo lazerio gamybą.
Žengiant į industrinių lazerių rinką
Jau 1990 metais bendrovėje „Šviesos konversija“ dirbantys mokslininkai buvo sukonstravę lazerį, kuris generavo pikosekundinės trukmės ir santykinai didelės galios impulsus. Tačiau tuo metu naudotos technologijos buvo idėjiškai pasenusios ir tai nesuteikė jokių šansų jį sėkmingai parduoti pasaulinėje rinkoje. „Jokių kitų perspektyvų, kaip moksliniai tyrimai, jam vis tiek nesimatė. Tada pradėjome galvoti apie tokį lazerį, kuris būtų paprastesnis savo architektūra nei kiti tuo metu naudojami ultraspartieji lazeriai. Tuo metu jau atsirado medžiagos , kurių sužadinimui vietoj pakankamai sudėtingų didelės galios lazerių galima panaudoti mažus diodinius lazerius. Iškart pradėjome galvoti apie tai, kad jis būtų skirtas ne vien tik mokslui, bet ir industriniams taikymams. Todėl lazerį patalpinome į dulkėms nepralaidų tvirtą metalinį korpusą su temperatūros stabilizacija“, -pasakoja R.Danielius. Praleidus daug laiko prie brėžinių ir konstravimo darbų, prieš tris metus mokslininkams pavyko sukonstruoti gerai veikiantį ir patikimą femtosekundinių impulsų lazerį su parametrais, tinkančiais ir mokslui, ir pramonei. Pasak kūrėjų, procesas užtruko ilgai bene dėl vienintelės priežasties – finansų trūkumo, nes reikalingi ir niekuo nepakeičiami lazeriniai diodai buvo labai brangūs. „Prieš tris metus pagaminę pirmąjį prototipą ir pavadinę jį „PHAROS“ patys nustebome, kaip jis gerai veikia. Po to pagrindinis darbas jau buvo ne mokslinis, o inžinerinis. Sugebėjome pagerinti jo parametrus, bet iškilo kitas klausimas – kaip padaryti, kad sukurtas lazeris patikimai veiktų keičiantis aplinkos temperatūrai, būtų atsparus drėgmei ir smūgiams“, - sako R.Danielius. Pasak jo, ir tai buvo žymiai didesnės apimties ir atsakingesnis darbas nei mokslinių tyrimų stadijoje, bet vis dėlto pavyko rasti ir tinkamus inžinerinius sprendimus.
„Bandomieji lazerio „PHAROS“ modeliai sėkmingai veikia Europos mokslinėse institucijose, Japonijos ir Vokietijos pramonės įmonėse, kai kuriuos iš jų pakeisime naujesnes versija, nes pastebėjime, kad jie nevisiškai tenkina tiek mus pačius, tiek užsakovus“, - teigia R.Danielius. Nors lazerių kaina yra ganėtinai aukšta, tačiau jie nėra ilgaamžiai ir pasak mokslininko, remontas kainuoja irgi brangiai, todėl po pradinio eksploatacijos periodo patobulinusi tam tikrus lazerio mazgus „Šviesos konversija“ savo užsakovams greitai pristatys naujausią dar labiau patikimą „PHAROS versiją“.
Partnerių kitose rinkose paieška
Pramonė ir mokslas nėra vienintelės trumpų impulsų lazerių taikymo sritys, šie lazeriai plačiai naudojami medicinoje, o ypač akių korekcijos chirurgijoje. „Šioje srityje dirbantys žmonės mus patys susirado. Ir nors mūsų lazeris yra per galingas operacijoms, sumažinę jo spinduliuotės galią ir atlikę akies reljefo formavimo bandymus kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais, įsitikinome, kad mūsų gaminamas lazeris gali sėkmingai būti taikomas ir medicinoje“, - dar platesnes pritaikymo galimybes dėsto R.Danielius. Pasak jo, šiuo metu galvojama apie atitinkamo varianto sukonstravimą ir patikimų partnerių paiešką, nes ši rinka yra išties didelė. „Pasaulis, kuriame naudojami trumpų impulsų lazeriai yra gana ankštas. Padarai ką nors, visi žino. Todėl prireikus nesunkiai ir susiranda. Sprendžiame ne reklamos, o kitą klausimą, kaip pakankamai greitai ir kokybiškai padaryti produktą“, - teigia mokslininkas.
„Žodis lazeris gali būti suprastas labai įvairiai. Yra tokių, kurie lengvai pjausto storą plieną, jų rinkos labai didelės, bet sunkiai prieinamos. Mes nuėjome kita kryptimi kurdami lazerius preciziniam medžiagų apdorojimui ar taikymui medicinoje ir nesuklydome“, - lyg reziumuodamas susitikimą su žurnalu „Best in Lithuania“, teigia direktorius dr. A.Juozapavičius.
