BiL: Lietuvoje sėkmingai formuojasi, auga biotechnologijų pramonė, sulaukianti ir užsienio mokslininkų bei verslo įmonių dėmesio. Kaip galima apibūdinti jūsų vadovaujamo Lietuvos biochemijos instituto indėlį į šios perspektyvios pramonės šakos plėtrą?

- Biochemijos institutas, kaip akademinė įstaiga, atlikdamas aukšto lygio fundamentinius tyrimus, palaiko bendrą aukštą šiuolaikinio biomokslo kultūrą Lietuvoje, tuo padėdamas esančioms įmonėms plėtotis, be to, sudaro palankų foną užsienio investicijoms.

 

Didžiausios šiuolaikinės biotechnologijos firmos („Sicor Biotech“, „Fermentas“ ir kitos) susiformavo iš Taikomosios enzimologijos instituto, įkurto 1975 m., kurio darbuotojų pagrindą sudarė Biochemijos instituto mokslininkai.

Verta pabrėžti, kad beveik visos intelektualiosios įmonės susikūrė 1990-1995 metais. Vėliau kurtis naujoms įmonėms nebuvo palankūs Lietuvos įstatymai. 

 

BiL: Biochemijos institutas jau 40 metų dirba ir kuria įvairias medžiagas. Kokios medžiagos šiuo metu yra kuriamos jūsų vadovaujamame institute ir kam jos strategiškai svarbios?

- Galima paminėti net keletą krypčių. Biochemijos institute tam tikromis sąlygomis auginami specialiai atrinkti mikroorganizmai, iš jų skiriamos naujos, ypatinga specifika pasižyminčios baltyminės kilmės medžiagos – fermentai. Be fundamentinės svarbos uždavinio – išaiškinti šių baltymų paskirtį ląstelėje - fermentai naudojami biojutikliams ir bioreaktoriams kurti t. y. instrumentams, kuriais galima nustatyti šias medžiagas aplinkoje ir jas chemiškai modifikuoti į kitus junginius. Pavyzdžiui, yra išskirti fermentai, kurie atpažįsta piridino darinius (dažnai pasitaikančius teršalus). Tiriami būdai, kaip mikroorganizmai gali panaudoti piridino darinius, kokie šių junginių cheminių virsmų būdai ląstelėje. Kita vertus, tai leidžia sukurti piridino darinių nustatymo aplinkoje analitines sistemas, sukurti reaktorius, kuriuose fermentai arba mikroorganizmai piridino darinius galės paversti į nenuodingus, neteršiančius junginius.

 

Biochemijos institutas turi gerą bioorganinių junginių sintezės barą, kuriame buvo sukurti ir sintetinami priešvėžiniai vaistai pafencilas, heksafosfamidas ir keletas kitų. Dabar šie vaistai medicinoje beveik nevartojami, nes atsirado naujesnių, tačiau instituto mokslininkų-sintetikų patirtis liko. Šiuo metu Vakarų Europos firmų užsakymu sintetinama daug naujų junginių, kartu skirtų ir farmacijos pramonei.

 

BiL: Paminėjote užsienio firmų užsakymus. Kokio pripažinimo pastaruoju metu svetur sulaukė Biochemijos instituto mokslininkų darbai ar atradimai?

- Biochemijos institute sukurti fermentai sudomino tarptautines farmacijos korporacijas (pavyzdžiui, „Bayer“). Biochemijos instituto mokslininkų darbai, tiriant signalų perdavimo būdus ląstelėje, bakteriofagų genomo sandarą, biokatalizatorių funkciją ląstelėje ir bioelktrocheminėse sistemose skelbiami pasaulinį pripažinimą turinčiuose mokslo leidiniuose ir pasaulio mokslinėje spaudoje, yra palankiai cituojami kitų pasaulio mokslininkų. Daug instituto mokslininkų kviečiami recenzuoti mokslinius straipsnius vedamuosiuose pasaulio moksliniuose žurnaluose.

 

BiL: Biochemijos institutas aktyviai dalyvauja tarptautinių mokslo fondų remiamuose projektuose. 2005 m. institutas tapo pirmaujančiu Lietuvos mokslo bendruomenėje. Kurie projektai institutui pelnė didžiausią šlovę?

- Visi projektai buvo laimėti labai atkaklioje konkurencinėje kovoje su kitais Europos ir pasaulio moksliniais kolektyvais. Europos Komisijos mokslinių programų vadovai teigia: „Mes nefinansuojame labai gerų projektų – mes finansuojame geriausius.“ Kiekvienas Biochemijos instituto laimėtas projektas reiškė ne tik tos mokslinės grupės pripažinimą Europos lygiu – reiškė jos pripažinimą išskirtinės kokybės moksline grupe Europoje. Visi projektai buvo labai svarbūs Institutui, visi padėjo įsitvirtinti Europos mokslo žemėlapyje tiek pačiam institutui, tiek mokslo grupei.

 

BiL: Instituto mokslininkai sėkmingai bendradarbiauja su gamybos verslo įmonėmis. Kokią perspektyvą turi šis bendradarbiavimas? Kodėl Lietuvoje vis dėlto pasigendama glaudesnio mokslininkų ir gamybos įmonių darbo?

-Tai, kad Biochemijos instituto mokslininkai sugeba atlikti didelio masto mokslinius tyrimus pagal privačių užsienio kompanijų užsakymus, rodo, kad mokslininkai yra pasiekę tarptautinį lygį. O kad Lietuvos verslo subjektai Biochemijos institute tokių tyrimų užsako labai mažai, matyt, rodo, kad Lietuvoje yra silpna inovacijų pramonė. Manome, kad pastaraisiais metais didėjantis Lietuvos ūkio subjektų domėjimasis Biochemijos instituto atliekamais moksliniais tyrimais bus abipusiai naudingas: institute atliekami tarptautinio lygio moksliniai tyrimai bus geras orientyras verslo subjektams pasirinkti tinkamą investavimo kryptį, o verslo lėšos ir parodytas susidomėjimas leis instituto mokslininkams tinkamesne linkme nukreipti savo tyrimus.

 

Rezultatas – Lietuvoje formuosis mokslu paremtas verslas, o tai didins šalies konkurencingumą, kartu sukurs palankias sąlygas į Lietuvą ateiti pasauliniam intelektualiam verslui. Pigios žemės ir pigios darbo jėgos yra ir Zimbabvėje, bet intelektualus verslas ten nesikuria.

 

BiL: Kokio valstybės palaikymo reikėtų, kad Biochemijos instituto darbai būtų naudingi bendrai šalies ūkio plėtrai?

 

- Pirmiausia turėtų liautis visokie reorganizavimo vajai. Mokslininkai jau pavargo beveik 20 metų gyvendami nesibaigiančios reorganizacijos sąlygomis. Vieni, atėję į valdžią, žada privatizuoti mokslo institucijas, kiti - atimti galimybę rengti mokslų daktarus.

 

Valstybės lėšų skyrimo taisyklės keičiamos kasmet, kriterijai, pagal kuriuos vertinamas mokslininkų darbas, taip pat nuolat kinta.

 

Dar: mokslo sričiai turi būti skiriamas tinkamas finansavimas. Pirmiausia turi būti didinamas konkursinis programinis finansavimas. Dabar valstybės biudžeto skiriamų lėšų pakanka tik minimaliam darbo užmokesčiui ir apmokėti dalį institucijos infrastruktūros išlaidų (šildymas, elektra, vanduo). Moksliniams tyrimams lėšų nelieka. Moksliniai tyrimai atliekami tik iš konkurso būdu laimėtų grantų. Tačiau šiuo atveju mokslinių tyrimų kryptis lemia ne valstybės poreikis, o pačių mokslininkų sugebėjimas laimėti vieno ar kito fondo projektą, t. y. lėšas moksliniams tyrimams. Kadangi konkurso būdu perskirstomų valstybės lėšų Lietuvoje yra labai mažai, todėl valstybė turi mažai galimybių per fondus formuoti mokslo politiką.  

BiL: Kaip Institutui sekasi pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama?

- Padedant ES Struktūriniams fondams, Biochemijos institutas įsigijo naujos mokslinės įrangos už daugiau nei 6 mln. litų. Iš esmės suformuotas didžiausias Baltijos šalyse Proteomikos centras, gerokai sustiprinta paviršinių reiškinių tyrimo mokslinė kryptis, atnaujinta visų mokslinių padalinių įranga. Tai ne tik sustiprino instituto galimybes atlikti šiuolaikinius mokslinius tyrimus, padidino sėkmės rodiklius konkurencinėje kovoje už grantus, bet jau tampa geru traukos centru emigravusiems mokslininkams sugrįžti ar jauniesiems pasirinkti darbą Lietuvos biochemijos institute.